kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Susiliejimo“ su Kūrėju paslaptis (4)


Savo pokalbio metu Meirone Baal aSulamas atvėrė visą „aSulam“ komentaro gilumą ir didumą ir taip pasakė:

„Jau kalbėjome, jog visiškas susiliejimas ir visiškas suvokimas bendrai dalijasi į 125 pakopas. Ir iki Mašijacho (Išvaduotojo) atėjimo neįmanoma nusipelnyti visų 125 pakopų.

Yra du skirtumai tarp visų kartų ir Mašijacho kartos:

1) tik Mašijacho kartoje ir jokioje kitoje galima pasiekti visas 125 pakopas;

2) visose kartose „pakilimo sūnų“ (bnei alija), nusipelniusių pilno suvokimo ir susiliejimo su Kūrėju, yra mažuma.

Kaip pasakė išminčiai (Vajikra raba): „Vieną žmogų radau iš tūkstančio, nes tūkstantis įeina į „kambarį“ (mokytis Torą) ir tik vienas išeina į „šviesą“, t.y. į susiliejimą ir pilną suvokimą. Tuo tarpu Mašijacho kartoje kiekvienas galės nusipelnyti susiliejimo su Kūrėju ir pilno pasiekimo.

Kaip pasakė pranašas: „ir prisipildys žemė žinojimo apie Kūrėją“... „Ir nebemokys draugas savo bičiulio ir brolis savo brolio, sakydami: „pažinkite Kūrėją“, nes visi žinos apie Mane (Kūrėją) nuo didelio iki mažo“.

Tačiau rabi Šimonas ir jo karta, t.y. Zohar autoriai (baalei aZohar), pilnai nusipelnė visų 125 pakopų, nors jie buvo ir prieš Mašijacho kartą.

Taigi, apie rabi Šimoną ir apie jo mokinius išminčiai pasakė: „Išminčius yra didesnis už pranašą“. Ir todėl daug kartų Zohare yra pasakyta, kad nebus tokios kartos, kaip rabi Šimonas ir jo karta iki „Karaliaus Mašijacho“ atėjimo dienų. Būtent todėl jie ir parašė šį „Didįjį Kūrinį“ – knygą Zohar, kuris „įrėžė“ tokį gilų pėdsaką visame pasaulyje.

Tai reiškia, kad visos Toros paslaptys, aprašytos šioje knygoje, pilnai apima visas 125 pakopas. Todėl pasakyta Zohare, kad ši knyga „atsivers“ tik „dienų pabaigoje“, t.y. Mašijacho atėjimo dienomis.

Ir kaip sakėme, jei skaitytojo pakopos pilnai neatitinka autoriaus pakopų, skaitytojas negali pilnai suprasti autoriaus, nes nėra pas juos bendro suvokimo. Taigi, kadangi Zohar autorių išmintis pilnai siekia visą 125 pakopų aukštį, todėl negalima jų suprasti, t.y. suprasti knygos Zohar, iki Mašijacho atėjimo dienų. Tai reiškia, kad kartose, esančiose prieš „Mašijacho atėjimo kartą“ nėra „bendro suvokimo“ su „baalei aZohar“ (Zohar autoriais).

Todėl knyga Zohar ir negalėjo atsiverti kartose, buvusiose prieš Mašijacho atėjimo kartą.

 Ir iš čia aiškus įrodymas, kad mūsų karta priartėjo prie „Mašijacho kartos“. Todėl mes matome, kad visi ankstesni knygos Zohar komentatoriai nepaaiškino net dešimt procentų ypač sunkių knygos Zohar vietų. Ir net tie, iš dalies paaiškinti komentarai, yra labai migloti ir „uždaryti“, beveik kaip ir pati knyga Zohar.

Tačiau mūsų kartoje nusipelnėme komentaro „Sulam“, kuris yra pilnas visos knygos Zohar komentaras.

„Sulam“ komentaras nepalieka nepaaiškintos nei vienos „uždaros“ vietos visame Zohare, o patys komentarai yra suvokiami paprastu protu, t.y. kiekvienas „vidutinis“ skaitytojas gali tai suprasti.

Ir todėl, kad knyga Zohar atsivėrė būtent mūsų kartoje, tai yra aiškus įrodymas, kad mes esame Mašijacho atėjimo dienose. Kartos, apie kurią parašyta: „Ir bus pilna žemė Kūrėjo pažinimo“, pradžioje“ (čia baigiasi Baal aSulamo kalba).

 

Meirone buvo važinėjama arkliais kinkomas vežimais. Norėdami nuvežti savo mokytoją į Meirono gyvenvietės apatinę dalį, jo mokiniai pasinaudojo tokiu vežimu. Tik vietoje arklių, vežimai buvo „pakinkyti“ mokiniais: mokytojas sėdėjo vežime, o mokiniai jį vežė žemyn, į Meirono gyvenvietės papėdę.

Po to jie išvyko į Tel Avivą, kur Baal aSulamas ketino surengti septynių dienų linksmumo vaišes, kurios būtų panašios į „Septynių palaiminimų“ dienas.

Tačiau jų tarpe pasimaišė „nelabasis“ ir tarp dviejų mokinių įsiplieskė ginčas. Tai sugadino visą džiaugsmą. Tai pamatęs Baal aSulamas, tuoj pat viską nutraukė.


„Šabat Šira“ metu („Šabat Šira“ – tai Toros dalies Bešalach Šabatas, kai yra skaitoma „Jūros daina“, kurią judėjai dainavo prasiskyrus Raudonajai jūrai), po to, kai buvo baigtas visas Zohar knygos komentaras „aSulam“, mūsų mokytojas paprašė „Alijos“ – privilegijos skaityti Torą (nors ne kiekvieną Šabatą „kildavo“ skaityti Toros).

Jis pakilo ant pakylos pas levitą ir paprašė, kad perskaitytų iki pat „Dainos“ pabaigos“. O po to padalino Toros skaitymą mažesnėmis dalimis, pagal tai, kas liko.