kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • וכאן מתעוררות כמה שאלות. לפי האמור לעיל כולנו בגדר עוברי התורה, ולא עוד, אלא עיקר התורה אין אנו מקיימים, כי אנו עושים הפרטים, ולהכלל איננו באים. בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Čia iškyla keletas klausimų, iš to kas pasakyta aišku, kad mes, nors ir būdami „Toros žmonėmis“, visai nevykdome Toros, tai reiškia, kad mes atliekame „atskirus“ aspektus, visai nepasiekdami „bendrumo“. (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

הקדמה לספר הזהר ח  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

             


                                      

                                                                8.


Ir dabar atėjome prie Trečio tyrinėjimo, kurį mums pateikė kabalistai, supratimo.
Stebėjomės, kaip galima pasakyti pasakyti apie sielas,
kad jos yra „Kūrėjo dalis iš viršaus“.
Ir sulygino tai su akmeniu, atskeltu nuo „kalno uolos“,
kad nėra skirtumo tarp jų, t.y. siela (akmuo) yra „dalis“,
o Kūrėjas (kalno uola) yra „viskas“.
Taip pat sakėmė, jei „akmuo“ yra atskeltas nuo „kalno uolos“,
tai reikėjo padaryti su kažkokiu specialiu „kirviu“ (įrankiu).
Tačiau, kaip galima taip sakyti apie Kūrėjo esmę?
Iš tikro, kieno pagalba sielos buvo „atskirtos“ nuo Kūrėjo, ir „išėjo“ iš Jo esmės,
taip kad taptų kūriniais?


Tačiau iš to kas pasakyta yra aišku, kad kaip kirvis atskelia ir atskiria materialume,
taip „formų skirtumas“ atskiria dvasingume, ir padalina į dvi dalis.
Pavyzdžiui, kai du žmonės myli vienas kitą, sakoma,
kad jie yra „susijungę“ vienas su kitu į vieną kūną.
Ir atvirkščiai, jei jie nekenčia vienas kito, sakoma,
kad jie yra nutolę vienas nuo kito, kaip nutolę rytai nuo vakarų.
Ir čia nekalbama apie materialų atstumą, bet turima mintyje „formų sutapimą“ tarp jų.
Iš tikro, jei vienas myli tai, ką myli kitas ir nekenčia to, ko nekenčia kitas,
skaitosi, kad žmonės myli vienas kitą, ir yra „susijungę“ vienas su kitu.


Tačiau, jei tarp jų yra koks tai „formų skirtumas“,
t.y. jei vienas myli kokį tai dalyką,
nežiūrint į tai, kad draugas to nekenčia,
būtent tuo „formų skirtumo“ dydžiu jie nekenčia vienas kito,
ir yra nutolę vienas nuo kito.


Ir jei du žmonės turi visiškai priešingus požiūrius – „formas“,
t.y. tai ką myli vienas, viskas yra kito nekenčiama,
ir tai ką vienas nekenčia, viskas yra kito mylima,
tada šie žmonės yra nutolę vienas nuo kito,
kaip nutolę „rytai nuo vakarų“ – nuo vieno galo iki kito.