• „Štai palaiminimas, kuriuo palaimino Moše, Kūrėjo žmogus Izraelio sūnus, prieš savo mirtį. Ir pasakė: Kūrėjas atėjo iš Sinajaus, sužibėjo jiems iš Seiro, atsivėrė iš Parano kalno, ir ėjo su tūkstančiais šventųjų, Jo dešinėje – „Įstatymo ugnis“ אשדת (eš dat)“ (Dvarim 33 – 1, 2).
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

שערי קדושה חלק ב שער ח  

Šventumo vartai Antra dalis. Aštuntieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

Atgailos (tšuva, sugrįžimo) vartai

Nėra tokios nuodėmės, net Kūrėjo neigimas, kurie atsilaikytų prieš atgailą (tšuva, sugrįžimą), net jei „tšuva“ yra padaroma mirties valandą.

Iš tikro yra kelios „apsivalymo“, t.y. išsityrinimo rūšys:
1. Jei žmogus prasižengė „lengvom“ priedermėm „daryk“,
tada padaro „tšuva“ ir nejuda iš vietos (nepasitaukia nuo Kūrėjo),
kol jam nėra atleidžiama.

2. Jei žmogus prasižengė „lengvom“ priedermėm „nedaryk“,
jį ištyrina „tšuva“ ir Jom Kipurim.

3. Jei žmogus prasižengė „sunkiai“ priedermei, jį ištyrina,
t.y. jis yra baudžiamas „karet“ – sielos „atkirtimu“,
arba mirtimi iš Dangaus pusės.

4. Jei žmogus prasižengė „sunkiai“ priedermėms „daryk“ ir „nedaryk“,
jį ištyrina, tada, kai jis yra baudžiamas „Beit din“, t.y. teismo nuosprendžiu mirtimi.

5. Jei žmogus keikė Kūrėją, ar prasižengė labai sunkiai,
jis „nusileidžia“ į gehinomą (pragarą) ir daugiau nebepakyla iš ten.
Taip pat žmogus „neprisikelia iš numirusių“.

„Tšuva“ (atgaila) ištyrina nuodėmes tik tada, jei vėl nesugrįžtama prie savo nusikaltimų antrą kartą.
Tai reiškia, jei žmogus padaro „tšuva“ iš meilės ar iš bausmės „baimės“,
jis išrauna nuodėmę iš pagrindų.
Tačiau, jei žmogus padaro „tšuva“ todėl, kad jam atėjo kentėjimai, nuodėmė neišgydoma pilnai ir žmogus skaitosi „pažeistas“.
„Tšuva“ reikalauja prisipažinimo žodžiu.
Prisipažinimo tekstas –„Tachanun“, pagal Talmudo traktatą „Joma“, yra visuose siduruose.