• והנבואה על דרך זה נקראת חלום אף על פי שאינה חלום ממש כנזכר (בראשית ט''ו – י''ב) ותרדמה נפלה על אברם. רבי חיים וויטל, שערי קדושה Iš tikro ši pranašystės būsena būna labai panaši į „sapną“, nors tai nėra tikras „sapnas“. Apie tai parašyta: „Ir mieguistu (תרדמה – tardema) apėmė Abramą“ (Berešit 15 – 12).(Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שערי קדושה חלק ג שער ב  

Šventumo vartai Trečia dalis. Antrieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

Žmogaus esmė. (4)

Iš tikro žmogus privalo į kiekvieną pasaulį pritraukti „dvasinę šviesą“,
kad ji galėtų „materializuotis“ juose.
Todėl žmogus turi būti sudarytas iš visų pasaulių,
t.y. pasauliai turi „padėti“ žmogui pritraukti šviesą,
reikalingą ir pačiam žmogui ir pasauliams.
Taip pat vieni pasauliai atskirai negali pritraukti šviesos,
todėl, kai žmogus nusideda,
pasauliai yra sugadinami, ir visi gauna bausmę.
Ir suprask tai labai.

Išeina, kad žmogus sudarytas iš visų pasaulių, kaip parašyta:
„Tai visas žmogus“ (Kohelet 14).
Ir tai paslaptis:
„Padarykime žmogų pagal mūsų atvaizdą ir būdą“ (Berešit 1 – 26),
t.y. visi pasauliai „dalyvavo“ žmogaus sukūrime.
Todėl visi pasauliai turi „žmogaus formą“ (jėgų santykį),
nes viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.
Tai paslaptis:
„Ir patalpino (žmogų) Gan Edene (Rojaus Sode) darbui ir apsaugai“(Berešit 2 –15),
t.y. „darbui“, kad atliktų priedermes „daryk“,
ir „apsaugai“, kad laikytųsi priedermių „nedaryk“.

Dar parašyta: „Įdėsiu žodžius tau į burną, kad galėtum pasodinti dangų“ (Ješaja 51 – 16).
Tai reiškia, kad žmogus savo darbais pritraukia gyvybę į dangų ir žemę,
t.y. jis lyg „įtvirtina“ pasaulį.
Kaip pasakė mūsų mokytojai (sako Kūrėjas žmogui):
„Tu su manimi, tu Mano bendrininkas.
Aš sukuriu pasaulius, o tu įgyvendini juos“ (Akdamat Zohar).

Ir suprask ką reiškia „pranašas“, ir kodėl parašyta:
„Susiliek su Juo“ (Dvarim 11 – 22)?
Iš tikro pranašas yra „susiliejęs“ su Kūrėju dėka to,
kad pritraukia žmonėms „šviesą“ ir „pranašystę“.
Kaip parašyta:
„Ir jūs, susilieję su Kūrėju, gyvi šiandien visi“ (Dvarim 4 – 4).