kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ר, שיש לו מניעות מן השמים, אני אומר עליו, ששיקר עד בקונו. בעל הסולם פרי חכם אגרות קודש עמ' ס''ה Kiekvienam sakančiam, kad yra pas jį kliūtys iš Dangaus, sakau aš: „šis liudininkas apgaudinėja (savo Atpirkėją)“. (Baal Sulamas „Šventi laiškai“ psl. 65)

שערי קדושה חלק ג שער ז 

Šventumo vartai Trečia dalis. Septintieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




1.


„Šventosios dvasios“ pasiekimas mūsų laikais


Ir kai perspėjom ankstesniuose vartuose, kad labai sunku pasiekti „šventą dvasią“,
tačiau bet kokiu atveju žmogui neverta nusiminti.
Moko Tana de bei Elijahu (mokymo namai priskiriami pranašui Elijahu):
„Liudiju aš prieš dangų ir žemę, kad šventą dvasią gali pasiekti kaip vyras, taip ir moteris, kaip gojus (pasaulio tautų), taip ir Izraelio sūnus, kaip tarnas, taip ir tarnaitė.
Viskas priklauso nuo žmogaus veiksmų.
Ir pagal tai, gali ant žmogaus nusileisti „Šventa dvasia“.


Mes esame liudininkai, kad yra išrinktieji, pasiekę „šventą dvasią“ mūsų dienomis,
t.y. pasiekę tokį išminties ir ateities pranašavimo lygį, kurio negalėjo pasiekti ankstesnės kartos.
Iš tikro, kad „nenusileistų rankos“, kiekvienam, norinčiam pasiekti šventumą,
paaiškinsiu tai „adatos skylutės“ dydžiu, o Kūrėjas neslepia gerumo nuo einančių į tobulumą.


Štai keletas patarimų „Šventos dvasios“ pasiekimui.


Pats patikimiausias būdas, kaip parašyta Tana de bei Elijahu,
tai kelias kuriuo ėjo „pirmieji“, pasiekę chasidut pakopą, ir tai:


1. Sugrįžti su visiška „atgaila“ (תשובה – tšuva) iš visų padarytų nuodėmių.


       2. „Užpildyti“ sielą, priedermėmis „daryk“.


3. Ypač stengtis, kad malda būtų su maksimalia intencija į Kūrėją.


4. Kiek galima skubiau prieiti prie užsiėmimo Tora „lišma“,

kaip „jautis po jungu“, t.y. labai žiūrėti, kad neišblėstų entuziazmas.


5. Maksimaliai apriboti „kūniškus malonumus“, tokius, kaip valgymas, gėrimas...ir kita.


6. Keltis užsiiminėti Tora auštant, ar dar anksčiau.


7. Visiškai atsitraukti nuo blogų midot (savybių).


8. Taip pat visai atsiriboti nuo „tuščių kalbų“.


9. Pastoviai „ištyrinti“ kūną, panardinant save į mikva.


10. Nustatyti pastovų laiką ir pabūti vienam, tik su mintimis apie Kūrėjo baimę.


11. Matyti Kūrėją prieš akis visada.


12. Saugotis, kad mintys „nenuklystų“ į šio pasaulio tuštybes.


13. Susijungti milžiniškame meilės troškime su Kūrėju.


Po viso šito galima nusipelnyti „šventos dvasios“.