• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Iš ravo Barucho pašnekesių apie Chanukos vidinę prasmę

Yra žinoma, jog žodis Chanuka חנוכה sudarytas iš raidžių חנו כ״ה.

Pagal paprastą aiškinimą, חנו כ״ה „chanu ka” galima išversti: „25 dieną ilsėjosi nuo savo priešų (חנו – ilsėjosi, כ = 20; ה = 5)”.

O ravas Baruchas Šalomas paaiškino taip:

Žmoguje veikia dvi jėgos: viena – sąlygojimo (atidavimo) artimui jėga, o kita – gavimo jėga.

Ir kad ateitų prie susijungimo su Kūrėju, žmogus visus veiksmus turi atlikti su intencija padaryti malonumą savo artimui, t.y. iš meilės artimui.

Todėl darbas Kūrėjui skirstosi į dvi dalis: iš pradžių visos žmogaus pastangos turi būti nukreiptos ištaisyti lengviausiai ištaisomą dalyką, tai yra, savo sąlygojimo veiksmus.

Žmogui užsiimant sąlygojimu, daug lengviau padaryti intenciją, kad visi šie veiksmai būtų iš tiesų artimo, o ne savo naudai ir malonumui.

Ir kai žmogus užbaigia šį darbą, tada ateina antroji dvasinio darbo pakopa, kai žmogus turi pradėti gauti malonumą, bet ne dėl savęs, o tik iš meilės Kūrėjui, nes Kūrėjas nori, jog žmogus mėgautųsi.     

Chanukos pakopa – tai sąlygojimo indų ištaisymas, ir tai vadinasi „lišma“.

Apie tai pasakyta: „Vien žiūrėti į jas ir nesinaudoti jomis“.

Tai reiškia sąlygojimo veiksmus, be malonumo ir naudos sau gavimo.

Ir tai aspektas „חנו“.

Baal aSulamas pasakė:

„Kartais, po daugelio dienų įtemptos kovos, vadai leidžia savo kariams pailsėti.

Yra kvailių, galvojančių, jog karas jau baigėsi.

Tačiau protingesni suvokia, jog tai tik poilsis, skirtas atgauti jėgas, po kurio vėl reikia eiti pirmyn ir tęsti kovą.

Paaiškinimas: חנו כ״ה išreiškia šventės prasmę, t.y. vien tik sąlygojimo indų ištaisymą.

Ir po to, kai pavyksta tai padaryti, ateina poilsis.

Tačiau tai dar nėra karo pabaiga, nes dar reikia ištaisyti kitus indus – gavimo dėl sąlygojimo indus.

Todėl Chanuka vadinasi „sugrįžimas iš baimės“, ir tai dar nėra tobulas aspektas.

Tuo tarpu Purimas jau išreiškia „sugrįžimą iš meilės“, nes jo metu dėka „pasninko ir šauksmo Kūrėjui“ ištaisomi ir gavimo dėl sąlygojimo indai.  

Mokėmės, jog tikėjimo ir sąlygojimo aspektai yra tapatūs.

Tai reiškia, kad kaip graikai žmogaus viduje kovoja prieš sąlygojimą, taip jie kovoja ir prieš tikėjimą.

Ir tai aspektas „Jie pralaužė bokštų sienas“.

Tikėjimas – tai siena, sauganti žmogų nuo visų „svetimų“ minčių.

O graikai savo „žinojimu“ pralaužė tikėjimo sienas ir suteršė žmoguje esantį šventumą, vadinamą „aliejus“.

Kaip žinia, graikai ypač aukštino ir vystė protą ir filosofiją.

Tuo tarpu tikėjimą, kuris yra priešingas protui, jie laikė niekingu ir atstumiančiu dalyku.

Žmoguje yra tokia savybė, kuri nori panaikinti visą šventumo valdymą ir veikimą, kuris yra nepriimtinas tiek bendrai žmogaus protui, tiek šiuolaikinio žmogaus protui.

Iš tikrųjų, vidiniu aspektu, tai buvo karo su „graikais“ žmogaus viduje esmė, nes jie iš visų jėgų priešinosi šventumo pastatymui ir norėjo sunaikinti norą sąlygoti ir tikėjimą.

1991 metų Chanukos metu ravas Baruchas pasakė:

„Chanuka ir Purimas bei kitos šventės yra tam, kad nebūtų paslėpimo.

Tai atvėrimas iš Kūrėjo, kuris parodo mums, jog gyvenimas yra Toroje ir priedermių vykdyme.