kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הָא לַחְמָא עַנְיָא דִי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם כָּל דִכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכל, כָּל דִצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח הָשַׁתָּא הָכָא, לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל הָשַׁתָּא עַבְדֵי, לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חורִין. מהגדה של פסח Štai mano vargo duona, kurią mano tėvai valgė Egipto žemėje, kiekvienas alkanas – ateis ir pavalgys, kiekvienas, norintis padaryti Pesachą (Peršokimą), ateis ir padarys. Šiais metais – čia, kitais metais – Izraelio žemėje, šiais metais – vergai, kitais metais – laisvi. (Iš Pescho Agados)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį





Ryšys su savo tėvu ir anuliavimasis prieš jį

 


Po vestuvių ravas Baruchas ėmė mokytis pas savo tėvą jo vidinės Toros pamokose ir buvo su juo visa širdimi ir visa siela, visiškai nesitraukė nuo jo. Visą savo dvasinį gyvenimą paskyrė Baal aSulamo keliui.

Reguliariai lankė visas pamokas – nepraleido nei vienos.

Kiekvienoje šventėje ir kiekviename įvykyje buvo pats pirmas ir svarbiausias.

Po to, kai jo Baal aSulamas persikėlė į Givat-Šaulį, kiekvieną naktį žingsniuodavo nuo Jeruzalės senamiesčio iki Givat-Šaul rajono ir pirmą valandą nakties jau būdavo pas savo tėvą.

Jo negąsdino įtampa tarp judėjų ir arabų bei kruvini jų susidūrimai Izraelyje Britų mandato metu – kiekvieną naktį jis eidavo į savo tėvo namus: per lietų ir per karštį, per vėją ir per sniegą.

Ir netgi po to, kai Baal aSulamas persikėlė į Tel Avivą, ravas Baruchas pastoviai keliaudavo į savo tėvo pamokas ir visai nekreipė dėmesio į arabų išpuolius ir į arabų apgultį Jeruzalėje.

Ravas Baruchas išnaudodavo visus įmanomus būdus, kad patektų į tėvo pamokas, už tai netgi sumokėjo nemažą pinigų sumą, visai nekreipdamas dėmesio į didelį savo skurdą.

O vieną kartą, neturėdamas kitos išeities, važiavo ant mašinos viršaus, lengvai  pasiekiamas arabų snaiperiams.

Kai atvyko į Tel Avivą, jo tėvas – Baal Sulamas, skirtingai nei visada, laukė jo lauke ir pasakė:

„Daugiau taip nedaryk, visą kelionės laiką  „nešiau“  tave savo galvoje ir saugojau“.


Didelis ravo Barucho artumas tėvui atsiskleidžia ir iš šio pasakojimo:

„Buvo laikotarpis, kai Baal aSulamas su savo mokiniais vykdavo į keliones automobiliu.

Be vairuotojo ir Baal aSulamo automobilyje dar buvo penkios vietos, jos buvo nuolatinės ir rezervuotos. Viena jų buvo ravo Barucho vieta.

Kartą pas Baal aSulamą atėjo jo žmona ir paprašė, kad paimtų į kelionę vieną iš jo sūnų. Baal aSulamas atsakė jai, jog į keliones ima tik mokinius, o ne sūnus.

Tada rabanit paklausė apie ravą Baruchą: „Juk jis tai sūnus?!”

Baal aSulamas atsakė:

„Baruchas ne sūnus, jis mokinys (!)“.

Tačiau vis tik atsižvelgdamas į pakartotiną rabanit prašymą, Baal aSulamas sutiko mesti burtus dėl penkių vietų ir burtai lėmė vietas būtent tiems mokiniams, kurie važiuodavo pastoviai...