kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אולם עדיין נשאר לנו מקום לשאלה, אם כל תכלית התורה וכל הבריאה, אינה אלא להרים את האנושות השפלה, עד שיהיו ראויים לאותו רוממות הנפלאה – "ולדבקה בו יתברך ויתעלה". היה לו לברא אותנו ברוממות זו, ולא להטריח אותנו ביגיעת הבריאה, התורה והמצוות? בעה''ס, אהבת ה' ואהבת הבריות Tačiau dar lieka klausimas, jei visos Toros ir visos kūrinijos tikslas – „pakelti“ žmoniją į šias nuostabias „susiliejimo su Kūrėju“ aukštumas, kodėl nebuvo galima iškart žmonijos sukurti tokiame lygyje? Ir kodėl dar reikėjo kūriniją apsunkinti didelėmis pastangomis Toroje ir priedermėse? (Baal Sulamas „Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms“)

השלום בעולם 

Taika Pasaulyje

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




12. (2)


Žmogaus ypatingumo ir išskirtinumo ypatybė, kaip pagrindinis individo ir visuomenės vystymosi faktorius


Tačiau visiškai nereiškia, kad mūsų ypatingumas niekada negalės pakeisti pobūdžio,
(t. y. palikti savo egoistinę formą) ir veikti tik „sąlygojimo artimui“ kryptimi.
Juk negalima paneigti, jog mūsų visuomenėje yra žmonių,
kurių ypatingumas pasireiškia būtent „sąlygojimu artimui“ forma.
Ir mes matome žmones, visą savo turtą ar visas savo pastangas skiriančius ir išdalinančius kitiems kitiems, ir pan.
Iš tikro šios dvi monetos „pusės“ kalba tik apie „du kūrinijos vystymosi taškus“,
atvedančius kiekvieną dalyką į tobulumą.
Pradedant nuo visiško „nebuvimo“ ir lėtai, pakopa po pakopos, nuo žemesnės į aukštesnę, kopiant iki didžiausių aukštumų, t.y. iki galutinio iš anksto užduoto tobulumo, iki amžinybės.


Ir šių „dviejų kūrinijos vystymosi taškų“ vystymosi tvarka yra tokia:

1. Pradedame nuo pačios žemiausios pakopos, artimos visiškam „nebuvimui“,
ir tai – antra monetos „pusė“.

2. Galutinis, pats aukščiausias taškas, kuriame kūrinija pasiliks amžinai,
ir tai – pirma monetos „pusė“.


Tačiau dabartinis mūsų laikotarpis jau nemažai išsivystė ir jau „užkopė“ daugelį pakopų.
Tai reiškia, kad mes jau „perlipome“ pačią žemiausi stadiją, t.y. „antrą“ monetos „pusę“,
ir jau realiai priartėjome prie „pirmos“.
Todėl tarp mūsų jau randasi žmonių, naudojančių savo ypatingumą „sąlygojimo artimui“ forma.
Nors tokių žmonių dar yra nedaug, nes mes dar esame tik vystymosi kelio viduryje.
Tačiau kai pakilsime prie pačios pakopos viršūnės, visi pradėsime savo ypatingumą naudoti tik „sąlygojimo artimui“ forma.


Tada jau niekada ir nei pas jokį žmogų neatsiras noro naudoti savo ypatingumą „gavimui sau“.
Po visko, kas pasakyta galime pažvelgti į „paskutinės kartos“ gyvenimo sąlygas, į tą periodą,
kai pasaulyje bus taika ir visa žmonija ateis, prie „pirmos“ monetos pusės gyvenimo aukštumų.
Tada visi naudosime savo ypatingumą tik „sąlygojimo artimui“ forma ir jokiu būdu ne egoistiniam norui „gauti sau“.
Ir manau, kad mes galime pabandyti naujo gyvenimo modelį, kad jis būtų mums idėjiniu pavyzdžiu, ir įsitvirtintų mūsų sąmonėse, paskendusiose kasdieninio gyvenimo verpetuose.
Todėl, gal būt verta jau mūsų kartoje pabandyti pritaikyti šią gyvenimo formą.