Gilūs ravo Barucho Šalomo jausmai savo tėvui,
besąlygiškas anuliavimasis, bei susiliejimas su juo atsiskleidžia ravo
Barucho laiškuose.
Taip rašė vienam savo mokiniui po tėvo mirties:
„Dėl tavo klausimo, kodėl paliko mus tokius vienišus kovoje.
Pasakė išminčiai: „Kiekvienas, kuris verkia ir gedi teisuolio...“.
Reikia pasakyti, kas yra raudos ir gedėjimo aspektas...
Kai teisuolis yra pakviečiamas į „Dangaus
ješivą“ (miršta), visi pajunta begalinį jo trūkumą, širdys prisipildo
pergyvenimo bei skausmo, tada visa tai atsiveria ir pasireiškia ašaromis.
Šis trūkumo pajautimas vadinasi malda, ir dėka maldos vėl
pritraukiame tai, ką praradome.
Tačiau jei nekreipiame į tai dėmesio ir susitaikome su situacija, tada kaskart vis labiau nutolstame, kol užmirštame.
Tada yra kaltinimas žmogui, kodėl „teisuolis pražuvo ir niekas neatkreipė į tai dėmesio“.
1955 metais per Tu-Bišvat šventę („Medžių
nauji metai“), netrukus po savo tėvo mirties, ravas Baruchas vienam savo
mokiniui rašė:
„Tu-Bišvat šventės metu sakome palaiminimus vaisiams.
Kaip sakydavo mano tėvas, kad
visas skirtumas tarp šventumo ir klipot (netyrumo sistemos) pasireiškia
vaisiuose: vaisiai atsiranda darbo dėka.
Tuo tarpu „svetimas dievas, nevedantis vaisių“.
O galimybė nusipelnyti vaisius ateina tik
dėka chesed savybės. Tada nusipelnome „medžio, vedančio vaisius“
aspekto. Nes žmogus – „lauko medis“.
Ir tik dėka to kelio, kurį gavome iš mano tėvo, nusipelnome vaisių, ir tai aspektas „veistis ir daugintis“.
Kitame laiške savo mokiniui rašė:
„Žinokite, mano draugai, po to, kai buvome kartu su „Izraelio šviesa“ (Baal aSulamu), mes turime didesnę galimybę ateiti prie artumo su Kūrėju.
Mes turime tik klausyti jo balso ir saugoti jo sandorį.
Jo (Baal aSulamo) balsas yra kaip gyvo Ari balsas ir jis nenutrūks mumyse, net kai jo nėra šalia.
Ir be abejo, jis yra mūsų užtarėjas, kaip parašyta Toroje: „Ir pasigirs jo balsas, jam įeinant į Šventovę“.
Jei, eidamas šventumo keliu, žmogus „klauso jo balso“, jam būtinai pasiseks.
Nusipelnėme išgirsti Kūrėjo balsą, kai buvome gyvojo Ari (Baal aSulamo) draugijoje. Ir be abejonės, jis stengiasi dėl mūsų.
O iš mūsų kas reikalaujama? Suprasti savo blogą padėtį ir neprašyti iš Kūrėjo jokių „nereikalingų priedų“, o tik paprasto gyvenimo šventume, ir tada: „Ateinančiam išsityrinti yra padedama“.
Ir dar ravas Baruchas rašė apie savo tėvo kelio esmę:
„Baal aSulamas pasistengė taip, kad paprastas
žmogus, einantis jo keliu, galėtų ateiti į susiliejimą su Kūrėju, kaip
(anksčiau galėjo tik) ypatingas išminčius”.
Tuo tarpu anksčiau tam reikėjo būti ypatingu išminčiumi.
Dar anksčiau, prieš Baal Šem Tovą, tai
pasiekti galėjo tik „pasaulio didieji“. Kitaip nebuvo galima ateiti prie
dieviškumo pasiekimo”.
Ir dar pasakė: „Mokymasis iš Baal Šem Tovo mokinių knygų duoda žmogui didelę šviesą mokymosi metu.
Tačiau, kai nustojame mokytis, tada šviesa nustoja šviesti.
Tuo tarpu mano tėvo ir mokytojo knygos „šviečia“ žmogui visur ir visada“.