• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         14.

Dabar tampa aiškus išminčių posakis:
„Pas ką Tora yra jo specialybė“,
iš žmogaus užsiėmimų dydžio Tora išaiškėja jo tikėjimo dydis.
Iš tikro išsireiškimas „jo specialybė“ – אומנותו turi tas pačias raides,
kaip ir „jo tikėjimas“ – אמונתו.

Tai panašu į žmogų, kuris sutinka paskolinti draugui pinigų.

Vienas žmogus gali paskolinti draugui vieną lyrą,
o jei draugas paprašys paskolint dvi lyras, jis atsisakys.
Kitas gali patikėti draugui šimtą lyrų, bet ne daugiau.

Dar kitas gali draugui paskolinti pusę turto, bet ne visą turtą.

Ir tik paskutinis gali patikėti draugui visą turtą, be šešėlio baimės.
Todėl jo tikėjimas skaitosi absoliutus, o kiti tik daliniai.

Taip vienas žmogus, pagal savo tikėjimo dydį,
skiria Toros mokymuisi ir dvasiniam darbui tik valandą per dieną.

Kitas skiria dvi valandas, t.y. pagal savo tikėjimo dydį šio užsiėmimo svarbumu.

Ir tik trečias nepraleidžia netgi akimirkos iš savo laisvo laiko,
kad neužsiimti Tora ir dvasingumu.

Išeina, tik pas trečią yra pilnas tikėjimas,
nes patiki Kūrėjui visą savo „turtą”.
Tačiau pas kitus tikėjimas yra tik dalinis.