kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תקעו בחדש שופר בכסה ליום חגנו: תהלים פא' ד Pūskite šį mėnesį Šofarą savo laiku („uždengtą“) šventės dieną. (Tehilim 81 – 4)
  • Gerų ir saldžių metų!
  • !שנה טובה ומתוקה

שלבי הסולם מועדים ד' קושיות 

Šlavei haSulam „Keturi klausimai“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį





(Ištraukos)


2.


Todėl, jei yra kalbama „lašon hara” apie savo artimą žmogų,
nusižengiama dvigubai.
Tai yra nusižengiama ir savo artimui, ir nusižengiama Torai.
Taip pat iš knygos Zohar žinome, kad „Tora Izraelis ir Kūrėjas yra viena”.
Dabar galime paaiškinti išminčių pasakymą:
„Pirmasis Adamas buvo stabmeldys (vagis)“ (Talmudas, Sanhedrin).
Ir paaiškino Raši, kad aiškiai „pirmas Adamas” išpažino „avoda zara” (svetimą darbą – stabmeldystę).
Tai labai sunku suprasti, kaip tai gali būti tuo metu, kai „pirmasis Adamas” tiesiogiai kalbėjo su Kūrėju?
Kaip gi galėjo „pirmasis Adamas” šitaip suklysti?
Tačiau Kūrėjas pasakė aiškiai, kad „Pažinimo medis” turi būti paslėpime,
ir daužiama jį atverti iki „Galutinio ištaisymo”.


Iš tikro atėjo gyvatė ir patarė „neklausyti” Kūrėjo,
t.y. gyvatė sakė, kad Kūrėjas „slepia” tokį didelį malonumą,
esantį „Pažinimo medyje”.
Ir „pirmasis Adamas” priėmė į širdį šį gyvatės „lašon hara”,
todėl tai ir vadinasi, kad jis buvo מין (min) – stabmeldys (arba – vagis)“.


Taip pat Raši paaiškino, kad Adamas, klausydamas gyvatės patarimo,
nukreipė širdį į stabmeldystę.
Juk gyvatė sakė, kad būtų geriau, jei Kūrėjo valdymas būtų atviras.
Tai yra, jei būtų atviras Kūrėjo valdymas,
tada būtų daug teisuolių, norinčių dirbti šventą darbą.
Ir tada visi vykdytų Torą ir priedermes, nes viskas būtų „logiška“.
Todėl tada nereiktų eiti „virš pažinimo ir (dabartinės) logikos”.
Ir tai, kad Kūrėjas nustatė būtent tokį „dvasinio darbo” metodą,
nereiškia, kad Kūrėjas negalėjo padaryti dvasinį kelią – „žinojimo keliu”.
Kaip pasakė Baal Sulamas, dvasinis kelias turi būti „tikėjimo kelias,
nes šis „kelias” yra pats optimaliausias Kūrimo tikslo pasiekimui.


Todėl tas, kas nesutinka su tokiu Kūrėju potvarkiu ir netiki juo,
tas kalba „lašon hara” ant Kūrėjo ir Jo valdymo.

Iš tikro tai, kad žmogus nori eiti „pažinimo”,
o ne „tikėjimo” keliu šaknys siekia „pirmą Adamą”,
gyvatę ir „Pažinimo medžio” nuodėmę.