kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • תקעו בחדש שופר בכסה ליום חגנו: תהלים פא' ד Pūskite šį mėnesį Šofarą savo laiku („uždengtą“) šventės dieną. (Tehilim 81 – 4)
  • Gerų ir saldžių metų!
  • !שנה טובה ומתוקה

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




Beit–midrašo (Mokymo namų) įkūrimas Bnei Brake

 


Butas ir Beit–midrašas

 

Grįžęs iš užsienio ravas Baruchas persikraustė į Bnei Braką (jis sakė, jog Bnei Brakas (ברקבני) – nuo žodžio הברקה „abraka“, kuris reiškia žybtelėjimą, blykstelėjimą. Tai reiškia žmogus norą, kad dėka Toros mokymosi, Kūrėjas jam įžiebtų Toros šviesą ir sugrąžintų prie gerumo).

Ir ten, mažame butuke Minc gatvėje įsteigė Mokymo namus, kur daug metų vedė pamokas.

Čia buvo be galo ankšta: didžiajame kambaryje buvo Mokymo namai, o kituose dviejuose mažesniuose kambariuose gyveno ravas ir jo šeima.

Tačiau ravas Baruchas visiškai nekreipė dėmesio į ankštumą ir visus patogumų trūkumus, jį domino tik vienas dalykas – susijungimas su Kūrėju ir su tais žmonėmis, kurie taip pat nori Kūrėjo artumo.

Prie ravo Barucho prisijungė rabi Jehošua Horovic, Baal aSulamo mokinys ir jie dažnai mokėsi kartu.

Rabi Jehošua Horovic sakydavo: „Mūsų mokytojas Baal aSulamas visą savo mochiną (supratimą) perdavė savo sūnui“.

Ravas Baruchas kiekvieną savaitę vykdavo į „Mea šearim“ rajoną, ir ten, rabi Jehošua Horovic namuose, pravesdavo pamoką.

Ir taip pat pats kartu su rabi Jehošua Horovic mokydavosi po kelias valandas.

 


Pirmieji mokiniai

 

Ravo Barucho pirmieji mokiniai buvo:

Rabi Icchakas Agasi, rabi Jehošua Horovic, rabi Mordechajus Klar, rabi Abrahamas Aškenazi, rabi Menachem Edelšteinas, rabi Hilelis Gelbšteinas, rabi Azrielis Chaimas Lembergeris, rabi Zalman Lembergeris, rabi Jakovas Ašlagas – ravo Barucho brolis, rabi Moše Aron Menachem Ašlag – kitas ravo Barucho brolis, rabi Šmuel Ašlag – ravo Barucho sūnus.


Mūsų mokytojo Beit-midrašas buvo absoliučiai uždaras svetimiems.

Ir nors kaimynai galėjo dalyvauti maldose, tačiau vidiniuose dalykuose, tokiuose, kaip pamokos arba mokytojo rengiamos vaišės, galėjo dalyvauti tik tie, kurie įrodė tikrą norą, pasiruošimą ir rimtumą.

Rabi Mileris pasakojo, jog pirmą kartą atvyko pas ravą Baruchą, kai buvo dar jaunas vaikinas.

Jis norėjo patekti į Šabato vakaro vaišes, tačiau nebuvo įleistas.

Ir taip jis vaikščiojo pusę metų ateidavo čia kiekvieną Šabatą, tačiau jo vis neįleisdavo.

O po pusės metų, kai pamatė, kad jis rimtai nusiteikęs, įleido jį...


Ravas Baruchas visiškai nenorėjo reklamos.

Jis iš tiesų manė, jog „palaiminimas yra tik nuo akių paslėptame dalyke“ ir todėl už Beit-midrašo ribų niekaip nepasižymėjo.

Tad žmogus, kuris nebuvo ravo Barucho mokinys, net neįtarė, jog tame pastate Meinc gatvėje, Bnei Brake, egzistuoja Mokymo namai.

Ir kad nusipelnyti patekti į jo pamokas, žmogui reikėjo ypatingos „dangaus pagalbos“, nes kaip sakėme, ravas Baruchas buvo be galo kuklus.

.