• „Ir paėmė Arono sūnūs Nadavas ir Aviju kiekvienas savo smilkytuvą, ir įdėjo į juos ugnies, ir uždėjo ant jos smilkalų, ir priartino prie Kūrėjo svetimą ugnį (eš zara), ką jiems Kūrėjas nebuvo įsakęs. Ir išėjo iš Kūrėjo ugnis ir sudegino (suvalgė) juos, ir numirė jie priešais Kūrėją“ (Vajikra 10 – 1, 2).
• Šabat Šalom!
• !שבת שלום

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Purimo šventė

I.M.Lav

Kodėl per Purimą neskaitomas „Halelis“?

Skirtingai nei Sukot, Purimo ir Pesacho, o taip pat ir Chanukos metu, per Purimą neskaitomas „Halelis“.

Kodėl?

Visų pirma, Megilat Ester skaitymas pilnai atstoja „Halelio“ skaitymą.

Nėra kitos šventės, išskyrus Purimą, kurios prasmė būtų įamžinta atskiroje Tanacho knygoje.

Antra, „Halelis“ prasideda tokiais žodžiais: „Šlovinkite Kūrėją! Šlovinkite, Kūrėjo tarnai, šlovinkite Kūrėjo vardą!..“

Šie žodžiai labai tinka, pavyzdžiui, Pesacho šventei, nurodydami į išsilaisvinimą iš Egipto ir Kūrėjo tautos gimimą – „Kūrėjo tarnai“, o ne „faraono vergai“.

Tačiau Purimui jie nelabai tinka, nes netgi po to stebuklo judėjai vis tiek liko Achašverošo vergais: išsivadavę nuo sunaikinimo grėsmės, laisvės jie negavo.

Trečia, „Halelis“ neskaitomas stebuklo, įvykusio už Izraelio šalies ribų, garbei.

Tiesa, „Halelis“ skaitomas Pesacho metu, pažymint išėjimą iš Egipto, bet esmė tame, kad Izraelio šalis dar tada nebuvo išskirta kaip tokia tarp visų pasaulio šalių.

O kai įvyko Purimo stebuklas, po I Šventyklos sugriovimo, Izraelis jau keletą šimtmečių buvo Šventoji žemė.

O per Chanuką „Halelis“ skaitomas dėl to, kad Chanukos stebuklas įvyko būtent Izraelio šalies ribose.