kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

אהבת ה' ואהבת הבריות 

Meilė Kūrėjui ir meilė žmonėms

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




2.


„Mylėk savo artimą, kaip save patį“

Dar turime įsižiūrėti ir suprasti šio pasakymo: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“ esmę.
Iš tikro paprastu supratimu tai reiškia mylėti savo draugą tuo pačiu dydžiu,
kokiu žmogus myli save.
Tačiau mes matome, kad plati visuomenė visiškai negali įvykdyti šios nuostatos.


Jeigu būtų parašyta: „Mylėk savo artimą, kaip jis myli tave“,
net ir tada nedaug būtų žmonių, galinčių tai pilnai įvykdyti,
tačiau bent jau būtų priimtina protu.
Tačiau mylėti savo draugą, taip kaip tu myli save,
iš pirmo žvilgsnio yra visiškai neįmanoma.
Tai reiškia, kad jei pasaulyje būtų tik vienas žmogus be tavęs,
net ir tada tai būtų neįmanoma, tuo labiau dabar,
kai pasaulis yra pilnas žmonių.
Todėl, jei žmogus mylės visus žmones,
kaip save, jam visiškai neliks laiko sau!


Tačiau iš tikro žmogus visai nevalingai vykdo tik savo poreikius su dideliu noru ir meile sau.
Ir tai visiškai skiriasi nuo visuomeninių poreikių vykdymo,
nes nėra pakankamos priežasties,
kuri žmogui sužadintų norą dirbti visuomenės labui.
Iš tikro, net jei ir atsirastų pas žmogų toks noras,
jis negalėtų įvykdyti šią nuostatą,
nes pas žmogų neatsirastų jėgų.
Todėl, kaip gali Tora įpareigoti mus įvykdyti visiškai neįmanomo dalyko?!


Taip pat negali būti, kad tai yra pasakyta hiperboliškai (padidintai) neduok dieve.
Juk perspėja mus Tora ir mes laikomės – „nieko neridėk ir nieko neatimk“.
Todėl visi komentatoriai sutinka, kad šį sakinį reikia suprasti tiesiogiai.
Ir dar daugiau, pasakyta, kad žmogus turi pildyti savo draugo poreikius pirmiau, negu savo.
Net tuo atveju, jei žmogui pačiam reikia to paties dalyko,
jis pirmiausia turi pildyti draugo poreikius, o pats likti be nieko.


Kaip pasakyta Toseftoje (Kidušin 20):
„Kiekvienas, nusipirkęs judėją vergą, nusiperka sau poną“.
Ir paaiškina Jeruzalės Toseftoje:
„Jei yra pas žmogų tik viena pagalvė ir jis miega ant jos, neatiduodamas savo artimui,
toks žmogus nevykdo priedermės „gerai jam su tavimi“.
Ir jei nemiega pats, bei neduoda draugui, tai yra Sodomos savybė.
Todėl žmogus turi atiduoti pagalvę vergui, t.y. savo „ponui“.