• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Noro jėga ir tvarkingumas gyvenime

1970 metų viduryje ravas Baruchas susirgo: jį prie lovos prikaustė dideli nugaros skausmai.

Tai nebuvo pirmas kartas, kai jam pasireiškė nugaros skausmai, tačiau šis buvo pats stipriausias.

Apžiūrėjęs jį gydytojas pasakė, jog šiuo atveju yra tik vienas vaistas ir tai – plaukiojimas jūroje.

Ravas Baruchas tuo metu buvo šešiasdešimt penkerių – amžiaus, kurio sulaukę daugelis jau yra praradę ambicijas ir jėgas.

Tačiau ravas Baruchas neatsisakė, ir pradėjo mokytis plaukti.

Plaukimo mokytojas pasakė vienam iš dalyvių apie ravą Baruchą: „Kai man ant delno užaugs plaukai, jis išmoks plaukti...“.

Tačiau ravas Baruchas užsispyrė ir mokėsi.

Ir nuo tada iki pat savo gyvenimo galo kiekvieną vasarą plaukiodavo jūroje.

Jo plaukimas buvo tikslus ir pagal tos dienos  jėgas.

Prieš įbrisdamas į jūrą, pasakydavo, pavyzdžiui: „Šiandien padarysiu aštuonis šimtus judesių“.

Ir taip plaukdavo, tiksliai skaičiuodamas judesius: keturi šimtai judesių pirmyn ir keturi šimtai – atgal.

Apskritai, jis buvo žmogus, kuris griežtai laikėsi tikslumo ir tvarkos.

Valgydavo nustatytu laiku, o ne tada, kai norisi.

Lietingomis dienomis, kai negalėdavo eiti prie jūros, eidavo į kokį nors mišką.

Ten pasimankštindavo, kad sustiprinti kūną ir vaikštinėdavo tarp medžių, paskendęs savo mintyse.

Kartą šalia ravo Barucho stovėjo du jo mokiniai ir vienas jų buvo įsigilinęs į kažkokį skelbimą laikraštyje, liečiantį jo uždarbį.

Ir tada ėmė plėšti iš iš laikraščio jį dominantį skelbimą.

Ravas Baruchas paprašė jo, kad atneštų laikraštį.

Tada išsitraukė degtukų dėžutę, padėjo ant laikraščio, paėmė peilį ir ėmė pjauti juo pagal degtukų dėžutės kraštą.

Ir po to tarė: „Kūnas yra tinginys ir reikia jį auklėti...“.