• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Lag ba Omer

I.M.Law

Lag-Baomer

 Lag-Baomer – ypatinga diena, ryškiai besiskirianti nuo kitų Omero periodo dienų.

Lag – tai yra raidės ל „lamed“ ir ג „gimel“ – taip žymimas skaičius „33“. Lag-Baomer – trisdešimt trečioji Omero diena, 18 ijaro.

Teigiama, kad šią dieną liovėsi epidemija, nusinešusi rabi Akivos mokinių gyvybes.

Dėl šios priežasties Lag-Baomer turi šventinį atspalvį: šią dieną jau galima kirptis ir skustis, galima kelti vestuves ir linksmintis, šios dienos maldose nesakomas „Tachanun“.  

Tačiau sefardų judėjai vis tik laikosi nuomonės, kad per Lag-Baomer ta baisioji epidemija dar nusinešė tam tikrą aukų skaičių, ir todėl nesikerpa iki sekančios dienos pradžios, 34-os Omero dienos.

O aškenaziai mano, kad Lag-Baomer buvo tik trumpas atokvėpis, kurio metu liovėsi ta epidemija, po ko ji atsinaujino su nauja jėga, toliau šluodama rabi Akivos mokinių gyvybes iki pat sivano mėnesio roš-chodeš.

Todėl aškenazių judėjai ir po Lag-Baomer tebesilaiko gedulo – iki sivano pirmosios. 

Lag-Baomer taip pat yra vieno didžiausio išminčiaus, tanajaus rabi Šimono bar Jochajaus (Rašbi) [3], kuris buvo Rabi Akivos mokinys, mirties metinės.

Mirtis buvo viso jo gyvenimo kulminacija, aukščiausias pakilimas, ir todėl Lag-Baomer dar vadinamas taip pat „Gilula derašbi“ („Rašbi triumfo diena“), todėl ši diena pažymima linksmybėmis, šokiais ir dainomis bei maldomis, nukreiptomis į Kūrėją – maldomis apie tai, kad šio teisuolio nuopelnai padėtų visiems Izraelio sūnums. 

Naktis, nuo kurios prasideda Lag-Baomer – laužų naktis.

Svarbiausiąjį laužą uždega ant statinio stogo virš rabi Šimono bar Jochajaus kapo Meirono vietovėje, Aukštutinėje Galilėjoje. 

Pagrindinė priežastis, kodėl rabi Šimono bar Jochajaus mirties metinės pažymimos tokia forma – tai dėl jam priskiriamos knygos „Zohar“ autorystės.

Atverdama giliausią Toros turinį, ši knyga ryškia šviesa apšviečia Toros išmintį, kuri, karaliaus Šlomo žodžiais, pati yra šviesos šaltinis: „Priedermė – žvakė, o Tora – šviesa“. 

O pranašo Jeremijo lūpomis Pats Kūrėjas sako: „Nes tokie mano žodžiai – jie kaip ugnis!“  

Priimta tą dieną atsivežti į Meironą vaikus, kuriems sukako trys metai – amžius, kada vaikams pirmą kartą kerpami plaukai.

Ir čia, ant rabi Šimono bar Jochajaus kapo atliekama „Chalake“ – vaikui kerpami plaukai, paliekant plaukų sruogas smilkiniuose („peot“).  

Kabalistai paaiškina, kodėl taip linksminamasi būtent mirties dieną – nes juk atrodytų, kad tą dieną reikia liūdėti.

Ne veltui yra požiūris, kad 7 adaro, Moše mirties diena, buvo gedulo diena.

Tačiau esmė tame, kad Moše verkė savo mirties dieną, o rabi Šimonas bar Jochajus atvirkščiai – pasak „Zoharo“, tą dieną jis paskutinės savo pamokos metu mokiniams atskleidė tokias gelmes, kurių neatskleidė per visą savo gyvenimą. 

Jis paaiškino: „Aš pats liudiju apie save, kad visas savo gyvenimo dienas troškau išvysti šią dieną!“  

Kita priežastis, kad apskritai didžio žmogaus mirties diena pažymima ne gedulu, o linksmybėmis.

Taip pat yra žinių, kad ir Adamo, pirmojo žmogaus Žemėje, mirties diena buvo pažymima kaip šventė.  

Yra paprotys, pagal kurį per Lag-Baomerą vaikai išeina į laukus ir miškus ginkluoti lankais ir strėlėmis.

Tai ne tik duoklė Bar-Kochbos karių pagerbimui.

Daug gilesnė prasmė yra šiame paprotyje: vaivorykštė (ivritu „kešet“ קשת – žodis, kuris reiškia taip pat „lankas“) – tai ženklas, liudijantis apie Kūrėjo priesaiką, apie Jo pažadą niekada daugiau nepasiųsti žemei tvano.