• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Palaimintas Šabatas

Kai Šabato metu būdavo laiminamas naujas mėnuo, ravas Baruchas Šalomas pakildavo ant „bimos“ (paaukštinimo sinagogos centre, ant kurio stovi ypatingas stalas, kur dedamas Toros ritinys skaitymui).

Ir iš ten, kupinas jausmo ir susiliejimo su Kūrėju, dainuodavo ištrauką: „Atnaujins mums Kūrėjas šį mėnesį gerumui ir palaiminimui“.

Dainavimo ir muzikos esmė

Pateiksime tai, ką ravas Baruchas kartą paaiškino apie muziką ir dainavimą:

„Muzika yra širdies polinkis ir pajautimas, be žodžių.

Jei žmogui gerai – tada jis džiaugiasi, jei žmogui blogai – jis liūdi.

Ir tai „chai“ („gyvulinė dalis“, viena iš keturių kiekviename pasaulyje esančių „negyvosios, augalinės, gyvulinės ir kalbančios“ dvasinių dalių) aspektas.

Tuo tarpu protas ir logika priklauso būtent „medaber“ („kalbančios dalies“) aspektui. Ir pakopų tvarka yra tokia, kad pirmiausiai pasiekiame „chai“ aspektą, ir tik po to – „medaber“.

Kitą kartą ravas Baruchas pasakojo, jog kiekviena melodija yra sudaryta iš klausimų atsakymų.

Viena dalis išreiškia klausimus, prašymus bei žmogaus skundus Kūrėjui, o kita – išreiškia atsakymus, t.y. didžiulį Kūrėjo išaukštinimą, kuris duoda atsakymą į viską.

Ir pagal žmogaus pakopą Kūrėjo darbe, yra ir melodijos supratimo jautrumas bei kokybė.

Gyvenimas

Ravas Baruchas kartą pasakė:

„Kai laiminame naują mėnesį ir sakome:

„Pasaulių Kūrėjau, tebus Tavo noras atnaujinti mums šį mėnesį gerumui ir palaiminimui, (...) gyvenimą, kuriame būtų meilė, Tora ir dangaus baimė, (...) gyvenimą, kuriame būtų turtas ir garbė“.

Tada tai tinkamas laikas žmogui patikrinti save: ko jam trūksta ir ko jis iš tikrųjų prašo“.

„Gyvenimas, kuriame būtų dangaus baimė ir nuodėmės baimė“:

Baal aSulamas taip paaiškino šiuos žodžius – „nuodėmės baimė“ reiškia, kad žmogus vykdo Torą ir priedermes, nes bijo, kad padarys nuodėmę ir tai nepriartins jo prie darbo Kūrėjui.

Tuo tarpu „dangaus baimė“ reiškia, kad žmogus jau yra tokioje aukštoje pakopoje, kad yra užtikrintas, jog nenusidės.

Tačiau jis vis tiek turi turėti „dangaus baimę“, t.y. saugotis ir būti atsargus dėl Kūrėjo didumo ir Kūrėjo įsakymo, virš savo logikos.