• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

מהות חכמת הקבלה  

Kabalos išminties esmė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

4.

Abstraktūs vardai ir pavadinimai

Daugelis tvirtina, kad visi žodžiai, vardai ir pavadinimai,
sutinkami kabalos išmintyje, yra abstraktūs.
Ir tai yra dėl tos priežasties,
kad kabalos išmintis nagrinėja „Dieviškumą“ ir dvasingumą,
kurie yra virš „vietos ir laiko“.
Todėl čia negalima naudotis netgi vaizduote.

Iš tikro žmonės nusprendė, kad viskas,
kas yra kalbama šioje išmintyje,
viskas yra abstraktūs vardai ir pavadinimai.
Ir dar daugiau, t.y. visa ši išmintis yra labai išaukštinta,
todėl ji yra aukščiau netgi abstrakčių vardų ir pavadinimų.
Taip pat šioje išmintyje viskas nuo pat pradžių yra virš realiai įsivaizduojamų pagrindų.

Tačiau tai nėra tiesa, bet viskas yra būtent visiškai atvirkščiai.
Tai reiškia, kad kabala naudoja tik realius, tikroviškus ir akivaizdžius vardus bei pavadinimus.

Todėl pas visus kabalos išminčius yra geležinė taisyklė:
„Visko, ko nepasiekei ir nesuvokei, negali ir neturi teisės apibrėžti jokiu vardu ar žodžiu“.
Taip pat čia reikia žinoti,
kad žodis „pasiekimas“ reiškia galutinę suvokimo pakopą,
ir šis žodis paimtas iš išsireiškimo:
„Kai pasiekia ranka“.
Tai reiškia, kad kol dalykas nėra visiškai ir absoliučiai aiškus,
kaip lygtais būtų galima jį „pačiupinėti“ rankomis,
kabalistai nevartoja žodžio „pasiekimas“ (asaga).
Tada kabalistai vartoja kitus žodžius, kaip:
„supratimas“, „išmąstymas“ ar „suvokimas“.