• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

מהות חכמת הקבלה 

Kabalos išminties esmė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

7.

Dėsnio „šaknis“ ir „šaka“ santykis su dvasiniais pasauliais

Iš tikro kabalos išminčiai nustatė, kad keturių dvasinių pasaulių,

vadinamų:

Acilut, Brija, Jecira ir Asija,

pradedant nuo aukščiausio – Acilut iki žemiausio – Asija forma yra

visiškai tapati,

t.y. visiškai identiška su visais komponentais ir pasireiškimais.

Tai reiškia, kad visa realybė, pasireiškianti aukštesniame dvasiniame

pasaulyje,

viskas yra randama žemesniame pasaulyje, be jokių pakitimų.

Ir taip pat visuose toliau sekančiuose žemesniuose pasauliuose,

iki mūsų „apčiuopiamo“ pasaulio.

Todėl visi pasauliai skiriasi tik savo „pakopa“,

kuri skiriasi tik „materija“, sudarančia visus to pasaulio komponentus.

Tai reiškia, kad visų aukštesnio dvasinio pasaulio komponentų materija

yra labiau „skaidresnė“ už visų toliau sekančių pasaulių.

Ir jau žemesnio dvasinio pasaulio visų komponentų „materija“ yra

„grubesnė“ už aukštesnio pasaulio „materiją“, bet „skaidresnė“ už

sekančio, žemiau esančio pasaulio, materiją.

Ir taip viskas yra iki mūsų pasaulio, kurio visų komponentų „materija“ yra

pati „grubiausia“ ir „tamsiausia“ už visus ankstesnius pasaulius.

Tačiau realybės komponentų forma ir pasireiškimas yra tapatus

visuose pasauliuose,

kaip pagal kiekybę, taip ir pagal kiekybę, be jokio skirtumo.

Ir sulygino tai, kaip „spaudą“ su „antspaudu“,

t.y. visos formos, esančios „spaude“,

tiksliai su visomis detalėmis atsispaudžia „atspaude“.

Taip yra ir pasauliuose, kur kiekvienas žemesnis pasaulis „atsispaudžia“ nuo aukštesnio pasaulio.

Todėl visos formos, esančios aukštesniame pasaulyje,

su visa kiekybe ir kokybe „pereina“ į žemesnį pasaulį.

Ir nėra žemesniame pasaulyje jokio dalyko, ar įvykio,

kurio nebūtų, ir kuris neišeitų iš aukštesnio pasaulio lygiai ta pačia forma,

kaip „du vandens lašai“.

Tai reiškia, kad kiekvienas komponentas, esantis žemesniame pasaulyje,

skaitosi, kaip „šaka“ tai „šakniai“, esančiai aukštesniame pasaulyje,

nes iš ten „atsispaudė“ ir atsirado ši „šaka“.

Ir apie tai parašė išminčiai:

„Nėra jokios žolės apačioje, neturinčios „angelo“ ir „prievaizdo“ viršuje,

kuris mušą ją ir sako – „auk“. (Berešit Raba 10)

Tai reiškia, kad „šaknis“, vadinama „angelu“ verčia „šaką“ augti ir didėti,

bei įsigyti visas savybes, pagal kiekybę ir kokybę,

kokios yra aukštesniame „spaude“.

Ir tai yra dėsnis „šaknis“ ir „šaka“, kuris su visomis detalėmis galioja

kiekviename pasaulyje, visoje realybėje.