• וביציאת מצרים ניתן זה הכוח לבני ישראל שיוכלו להפרד מהגשמיות וזה גאולת הנפש ולכן צריכין בכול יום לזכור יציאצת מצרים ובכוח זה יכולים להעלות את הנפש. שפת אמת פסח תרמ''ז Su „Išėjimu iš Egipto“ Izraelio sūnums buvo duota jėga, kad būtų galima „atsiskirti“ nuo „materialumo“, ir tai yra sielos išvadavimas. Todėl kiekvieną dieną turime prisiminti „Išėjimą iš Egipto“, ir šia jėga galime „iškelti (išaukštinti) sielą“. (Sfat Emet „Pesach 5647)

פרי חכם אגרות קודש יד 

„Šventi laiškai“ psl. 14

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

(Ištraukos)

Parašyta: „Pražus kalbantys netiesą, melagiais ir apgavikais šlykštisi

Kūrėjas“ (Tehilim 5–7).

Pasakėčia apie karalių, panorusį išmokyti savo sūnų karalystės valdymo.

Pirmiausia karalius parodė sūnui visą šalį: priešus ir sąjungininkus.

Paskui karalius padavė sūnui kalaviją iš savo lobynų.

Šis kalavijas turėjo stebuklingą savybę –  tik ištraukus kalaviją iš makšties prieš priešus,

jie iškart krisdavo negyvi ant žemės.

Ir užkariavo karaliaus sūnus daug šalių, tapo turtingas, bei pelnė šlovę.

Kartą tarė karalius sūnui, kad dabar jis turi pakilti į aukštą pilies bokštą ir ten pasislėpti.

Sūnui įsakė sėstis į jo sostą ir valdyti šalį su išmintimi ir drąsa.

Karalius dar davė sūnui skydą, kuris iki tol buvo paslėptas lobynuose ir pasakė,

kad dabar joks priešas ir nedraugas negalės jam pakenkti, kai skydas bus pas jį.

Ir paėmė karalius kalaviją kartu su skydu ir padavė sūnui, o pats pasislėpė bokšte.

Tačiau karaliaus sūnus nesuprato, kad kalavijas ir skydas yra susiję

tarpusavyje.

Ir todėl, kad skydas nebuvo toks vertingas karaliaus sūnaus akyse,

jis visai nesaugojo skydo.

Greitai skydas buvo pavogtas ir, kadangi jis buvo susijęs su kalaviju,

dingo ir kalavijas.

Kai pasklido gandas, kad karalystę valdo karaliaus sūnus,

ir kad iš jo yra pavogti kalavijas ir skydas,

iškart išsidrąsino priešai, užpuolė karalystę ir paėmė karaliaus sūnų ir

visus jo turtus į nelaisvę...

Karaliaus sūnui pasidarė didelė gėda prieš tėvą,

ir ši gėda buvo didesnė už asmeninį skausmą...

Tada karaliaus sūnus nutarė pasidaryti kalaviją ir skydą tokius kaip tėvo,

kad pasiteisintų jo akyse.

Ir kai sūnus išėjo su naujais ginklais į karą,

jis sušuko tėvui į bokštą, kad tėvas didžiuotųsi savo išmintingu sūnumi...

Tačiau tai buvo tik ankstesnių kalavijo ir skydo imitacija,

todėl priešai lengvai nugalėjo karaliaus sūnų ...

Apie tai ir parašyta:

„Pražus kalbantys netiesą“.

Iš tikro parašyta apie tuos, pas kuriuos veidai, kaip „beždžionių“,

lyginant su žmogaus, ir kurie patys pasidaro kalavijus, tokius kaip Kūrėjo.

Ir ne tik, bet dar nori girtis savo darbu, lyg būtų pakartoję Kūrėjo veiksmus...

Apie tokius pasakyta:

„Melagiais ir apgavikais šlykštisi Kūrėjas“.

 Iš tiesų visa jėga, visas tobulumas slypi tik Kūrėjo varde:

 „Kūrėjas – mano Teisingumas“,

ir visa žmogaus esybė – suprasti jog Šchinos buvimo vieta ir yra vieta,

kuri vadinasi „Teisingumas“.

Tai reiškia ateiti prie absoliutaus žinojimo, kad Kūrėjo veiksmai teisingi

visi, be išimties.