• וַיַּרְא אֱלֹהִים אֶת-כָּל-אֲשֶׁר עָשָׂה, וְהִנֵּה-טוֹב מְאֹד; וַיְהִי-עֶרֶב וַיְהִי-בֹקֶר, יוֹם הַשִּׁשִּׁי. בראשית א' – לא'. זוהר, תרומה, והנה טוב מאד Ir pamatė Kūrėjas viską, ką padarė ir štai: Viskas labai gerai. Ir buvo vakaras, ir buvo rytas, šešta diena. (Berešit 1 – 31)

פרי חכם אגרות קודש סג 

„Šventi laiškai“ psl.63

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

(Ištraukos)

Parašysiu tau, kas yra עמודא דאמצעיתא (amuda de emcaita)

„vidurinis stulpas“ – „vidurinė linija“ Kūrėjo darbe.

Tai turi būti visada tau, kaip tikslas „prieš akis“, kad nenukryptum nei į „kairę“,

nei į „dešinę“.

Tai reiškia, kad geriau stovėti „vietoje“, nei eiti neteisinga kryptimi.

Iš tikro žmogus lengvai nukrypsta nuo dvasinio „kelio“, nes šis „kelias“,

tai – labai plona „linija“, kuria mes einame iki „Karaliaus rūmų“.

Ir tas, kas pradeda eiti šiuo keliu, turi ypatingai saugotis, kad nenukryptų

nei į „kairę“, nei į „dešinę“, nenukryptų nei per „plauką“.

Ir jei iš pradžių nukrypimas tik per „plauką“, o paskui jau žmogus

eina „tiesiai“, jis iš tikrųjų jau jokiu būdu neateis į „Karaliaus

rūmus“, nes jau nukrypo nuo kelio.

Paaiškinsiu tau „vidurinio stulpo“ paslaptį, ir tai kas parašyta Zohare:

„Tora, Kūrėjas ir Izraelis (ישראל – Jašar El – tiesiai į Kūrėją) yra viena“.

Tai reiškia, kad sielos galutinis tikslas, dar būnant kūne, nusipelnyti

„sugrįžti“ ir „susilieti“ su Kūrėju.

Kaip parašyta:

„Ir mylėti savo savo Kūrėją, ir eiti visais Jo keliais, ir laikytis visų Jo

priedermių, ir susilieti su Juo“(Dvarim 11 – 22).

Matome, kad galutinis tikslas – „susilieti su Juo“, kaip siela buvo prieš

„apsivelkant“ kūnu.

Tačiau reikalingas didelis pasiruošimas, kad eiti visais Jo keliais, ir kas

žino Kūrėjo kelius?

Ir kaip rašo Zohare, tai paslaptis Tora, kurioje yra 613 „kelių“, kuriais

einant, galiausiai taip yra „ištyrinmas“ savo kūną, kad jis jau kūnas

nebebūna „geležine pertvara“ tarp žmogaus ir Kūrėjo. Apie tai parašyta:

„Ir išimsiu akmeninę širdį (לב האבן – lev a even) iš jūsų kūnų“

(Jechezkelis 11 –19).

Tada gali žmogus „susilieti“ su Kūrėju lygiai taip, kaip buvo sielai prieš

„apsivelkant“ kūnu.

Iš tikro turime tris aspektus:

1. Izraelis – žmogus, besistengiantis sugrižti į savo „šaknį“.

2. Kūrėjas – tai, kur trokšta sugrįžti žmogus.

3. 613 Toros kelių – jais žmogus „ištyrina“ sielą ir kūną, ir tai paslaptis –

„prieskonis“, kaip parašyta: „Sukūriau „blogio instinktą“ ir sukūriau jam

prieskonį – Torą“ (Talmudas, Kidušin).

Ir visi šie trys aspektai, tai – vienas aspektas.

Tai reiškia, kad galiausiai kiekvienas, dirbantis Kūrėjui, pasiekia juos aspektu –

Vienas, Vieningas ir Ypatingas.

Ir tai, kad tai atrodo tai trys atskiri aspektai, tai tik dėl žmogaus

netobulumo Kūrėjo darbe.

Todėl, prieš tobulumo Kūrėjo darbe pasiekimą, Tora, Kūrėjas ir Izraelis

atrodo, kaip trys atskiri aspektai.

Tai reiškia, kad kartais žmogus trokšta sugrąžinti sielą į jos „šaknį“, ir tai

aspektas Izraelis.

Kartais žmogus nori suprasti Kūrėjo kelius ir Toros paslaptis, juk:

„Jei nežinosi Pono įsakymų, kaip galėsi Jam dirbti“.

Ir tai aspektas Tora.

Kartais žmogus trokšta pasiekti Kūrėją, t.y. „susilieti“ su juo visišku

pažinimu, ir pergyvena tik dėl to.

Tačiau žmogus nepergyvena taip smarkiai, kad pasiekti Toros paslaptis, ir

taip pat labai netrokšta sugrąžinti sielą į šaknį, kaip buvo prieš apsivelkant

į kūnu.

Todėl žmogus, norintis eiti tikru keliu, vedančiu į darbą Kūrėjui, turi

pastoviai tikrinti save, ar jis trokšta šių trijų aspektų po lygiai.

Tai reiškia, kad dvasinio darbo „pabaiga“ turi sutapti su darbo „pradžia“.

Tačiau, jei žmogus trokšta kokio tai aspekto labiau: ar antro ar trečio, jis

nukrypsta nuo tiesos kelio. Ir suprask tai.

Todėl geriausia, kad tikslas būtų:

Trokšti sužinoti „Pono įsakymus“, tai yra sužinoti Kūrėjo kelius ir Kūrėjo

įsakymus.

Ir tai – Toros paslaptys, nes tai kelias labiausiai garantuojantis

balansą tarp kitų trijų kelių.