• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Meilė tarp draugų

Yra žinomas pasakymas: „Didelis privalumas yra gėrimo, kuris suartina širdis“.

Dalykas tas, kad žmonės, norintys ateiti prie susiliejimo su Kūrėju, turi atlikti „pasiruošimo darbą“, kuris vadinasi „Mylėk savo artimą, kaip patį save“.

Ir tam, kad tarp bičiulių atsirastų artumas, jie sėdi kartu šventinėse vaišėse.

Jų metu, tiek valgant bei geriant „lechaimą“, tiek kalbant apie darbo Kūrėjui aspektus, atsiranda „širdžių artumas“ ir noras atverti gerąsias draugo savybes.

Tačiau tai neateina savaime.

Ir kai visos šventės metu žmogus stengiasi galvoti apie draugo privalumus, tada po truputį širdyje gimsta noras padaryti draugui gerumą.

Ir tik išvysčius šį artimo meilės jausmą, žmogus gali ateiti prie meilės Kūrėjui. Kito kelio nėra.

Minčių įsijungimas grupėje

Yra žinoma, kad mintys pereina iš vieno žmogaus kitam.

Todėl, kai draugai kartu sėdi šventėje ir kiekvienas stengiasi iškelti savo akyse draugą, tada kiekvienas įsijungia į visos grupės mintis.

Dėka to įsijungimo žmogus įgauna papildomų jėgų ir energijos Kūrėjo darbe.

Šventinių vaišių metu tai padaryti yra geriausia, nes jų metu kiekvienas susikoncentruoja ties tikėjimo ir sąlygojimo artimui aspektais.

Toks ir yra šventinių vaišių tikslas.

Tuo tarpu, kai žmonės kartu mokosi, tada tai nėra tinkamas laikas mąstyti apie draugo geras savybes, nes tuo metu reikia gilintis į mokymo medžiagą.

Realybė tokia, kad kai žmogus mokosi ir gilinasi į kokį tai dalyką, paprastai jam yra sunku tuo pačiu metu galvoti ir apie Kūrėjo artumą, nes jis negali sutalpinti savyje šių dviejų dalykų vienu metu: ir įsigilinimo į studijuojamą dalyką, ir minčių apie Kūrėją.