• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

פרי חכם אגרות קודש קל  

„Šventi laiškai“ psl. 130

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

(Ištraukos)

Yra žinoma, kad Kūrėjas neatiduoda savo dukters prasčiokui, kaip pasakyta:
„Kiekvienas, išleidžiantis savo dukterį už prasčioko,
lyg suriša ją ir padeda prieš liūtą” (Talmudas, Psachim 49 – 2).

Žinoma, kad žmona visada vadinasi vyro pavarde.
Jis – karalius;
Ji – karalienė;
Jis – išminčius;
Ji – išmintis;
Jis – protingas;
Ji – protas, kaip parašyta Tikunei Zohar.
Vadinasi prasčioko žmonos vardas – kvailė, nes jis – kvailys,
todėl kad nemoka išsaugoti karališką garbę.

Juk „blogio instinkto” buveinė širdyje, kurioje nėra Toros.
Žinoma, kad Tora ir išmintis išstumia pamažu blogio instinktą iš širdies.
O kadangi jis – „kvailys”, paruošta jam „kvailė” žmona,
ir tai „klipat noga” (švytėjimas, analizė) sugundžiusi Chavą (Ievą).

Apie tai parašyta:
„Pyktis lindi kvailių užantyje”(Kohelet 7 – 9).
Iš čia matyti, kodėl neduodama prasčiokui Karaliaus duktė.
Kaip ir parašyta Toroje, jei iš tikro Šchemas troško Jakovo dukters (Berešit 34 – 6),
jam reikėjo stengtis Toroje ir priedermėse,
o ne dovanoti daug dovanų, kokia yra „pasaulietiška” nuomonė.
Iš tikro tada Šchemo troškimas Toroje būtų susitikęs jos – Dinos troškimą Toroje,
ir abu būtų „susijungę”, o meilė būtų atsiradusi savaime,
be pagalbos iš žmogaus pusės…