• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Artimo meilė

Meilė mokiniams

Ravas Baruchas buvo gyvas nuostabios meilės artimui pavyzdys.

Jis visuomet domėjosi kiekvienu mokinu ir bei pergyveno dėl visko, kas vyksta jų gyvenime.

Ir jeigu, neduok dieve, kuriam mokiniui nutikdavo kokia nors bėda ar nelaimė, nenurimdavo ir naktį neužmigdavo, kol problema neišsispręsdavo.

Daugybę kartų matėme, kai kuris nors mokinys susidurdavo su finansiniais sunkumais, ravas Baruchas kalbėdavosi su juo  ir ieškodavo būdų, kaip išspręsti susidariusią situaciją.

Taip pat pasikviesdavo pas save keletą mokinių ir tardavosi su jais, bandydami rasti sprendimą.

Jei kuris iš mokinių susirgdavo, skambindavo jam pasiteirauti apie jo sveikatą, o kartais netgi vykdavo į namus jo aplankyti.

O jei, neduok dieve, mokinys pakliūdavo į ligoninę, tai jį lankydavo net keletą kartų.

Ir netgi, jei susirgdavo kurio nors iš mokinių vaikas, visada teiraudavosi apie jo sveikatą. 

Kai iškildavo problemos ar ginčai tarp mokinio ir jo žmonos, ravas Baruchas stengdavo sutaikyti abi puses. Jis nusiųsdavo kurį nors vieną iš vyresnių mokinių, kad jis padėtų atstatyti „Šlom bait“ („Taiką namuose“).  

Iš tikrųjų ravas Baruchas domėjosi mokinių gyvenimu taip, kaip savo, ir netgi labiau.

Jis džiaugėsi jų džiaugsmais taip, tarsi tai būtų jo paties džiaugsmas.

Jis liūdėjo dėl jų liūdesio, pergyveno dėl jų rūpesčių, tarsi tai būtų jo paties rūpesčiai, ir netgi labiau.

Ir buvo nuostabu matyti didžiulį jo džiaugsmą, kai kuriam nors iš mokinių gimdavo sūnus.

Tokį džiaugsmą, tarsi jam pačiam būtų gimęs sūnus.  

Todėl, kad toks buvo visas ravo Barucho gyvenimas, jis subūrė mokinių grupes, kurie eitų jo keliu ir siektų tobulumo artimo meilėje.

Šitos mokinių grupės susirinkdavo kartu kiekvieną penktadienio vakarą, kuomet jų tikslas būdavo ateiti prie „artimo meilės“ (meilės draugams) ir prie sąlygojimo vienas kitam, pagal ravo Barucho tėvo Baal aSulamo mokymą ir kelią.