• אל תאמר לכשאפנה אשנה, שמא לא תפנה. אבות ב' – ה'. רב ברוך אשלג, שלבי הסולם, תלמוד בבלי, ברכות, הגורם לתפילה Tegul nesako žmogus, kai bus proga (nusiteikimas), pradėsiu mokytis. Nes gali tokios progos (nusiteikimo) nebūti iš vis. (Avot 2 – 5)

החרות  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

7.

Įprotis tampa antra prigimtimi

Trečias faktorius tai tiesioginė „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikianti „pirminę materiją“ ir sąlygojanti jai kiekybinius ir kokybinius pokyčius.
Iš tilkro įgimti polinkiai, aplinkos poveikio dėka, žmoguje tampa jo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, t.y. šie polinkiai „veikia“ aplinkos apibrėžtomis kryptimis.

Pvz. „šykštuolis“ iš prigimties, pas kurį aplinkos dėka polinkis į šykštumą tapo „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla, randa gyvenime logiškų priežasčių, kaip pateisinti šį polinkį šyštumui.
Tarkime šiuo poelgiu „apsaugo“ save nuo poreikio pagalbos iš aplinkinių.
Tai reiškia, kad žmogus polinkio į šykštumą dėka „įsigijo“ teigiamą – taupumo savybę.

Todėl, reikalui esant, iš baimės, kad reikės prašyti aplinkinių pagalbos, gali atsisakyti daugelio, nelabai būtinų – šalutinių reikmių.
Išeina, kad žmogus, įgimtos iš tėvų savybės dėka, didele dalimi pasikeitė į gerą pusę.
Ir kartais, įpročio dėka, kuris tampa antra prigimtimi, žmogui pavyksta visiškai „išrauti“ iš savęs neigiamą savybę (šykštumą) ir paversti ją teigiama (taupumu, racionalumu).

Ir čia žmogus turi privalumą prieš augalą, nes kvietys gali pasikeisti tik savo vidaus „rėmuose“.
Tačiau žmogus, aplinkos „priežasties ir pasekmės“ potencialo dėka, gali pasikeiti iš esmes, t.y. paimti atskirą savybę, „išrauti“ ją iš šaknų ir „apversti“ ją į priešingą pusę.