Ketvirtas faktorius, tai visiškai „išorinių“ – svetimų „priežasčių ir pasekmių“ seka, veikiančių „pirminę materiją“ iš šalies.
Ir tai tokie dalykai, visiškai nesusiję su „pirminės materijos“ tiesioginiu vystymusi ir augimu,
bet veikiančiu ją netiesiogiai.
Pvz. Audros, liūtys ir pan..., nepritekliai, katastrofos, ar kitos bėdos ir pan.
Tai reikia, kad visi šie įvykiai patys turi savo „priežasčių ir pasekmių“ tvarką,
kuri pakeičia žmogaus požiūrį į gyvenimą į gerą ar į blogą pusę.
Iš tikro pateikėme keturis faktorius,
kurie sąlygoja kiekvieną mūsų mintį ir „įsisąmonintą – intelektualinę“ veiklą.
Ir net, jei žmogus prasėdės ištisą dieną, jis negalės surasti,
ką dar ką galima pridėti prie šių keturių faktorių,
t.y. visas pridėjimas bus tik kiekybinis, bet ne kokybinis.
Todėl šie keturi faktoriai nevalingai, apsprendžia mūsų charakterį ir protinę veiką,
net neklausdami „mūsų nuomonės“.
Ir mes esame „atiduoti“ į šių faktorių „rankas“,
kaip „molis“ į „puodžiaus“ rankas.
Dabar, kai įsižiūrime į šiuos keturis faktorius, matome,
kad mes esame per silpni „pasipriešinti“ pirmam faktoriui „pirminei materijai“ – prigimčiai.
Tačiau mums yra galimybė ir pasirinkimo laisvė „apsisaugoti“ nuo šio faktoriaus,
naudojant kitus tris, kurių dėka keičiasi mūsų prigimtis,
ir kartais net iš esmės.
Tai reiškia, kad tai galime padaryti dėka įpročio,
kuris tampa antra prigimtimi,
kaip yra paaiškinta aukščiau.