Šie „vartai“ apima ir apibendrina viską, kas paminėta anksčiau.
Taip pat nurodoma, kaip turi elgtis visais atvejais žmogus, esantis pakopoje chasidas,
kad nesukluptų.
Iš tikro sūnau, klausyk viską aš tau liepsiu ir paruošk save Kūrėjui, Izraelio Dievui.
Kiekvieną naktį, eidamas miegoti, prisimink, kad miegas, tai „mažoji mirtis“ ir tai primena tikrą didžiąją mirtį.
Įsižiūrėk į visus veiksmus, kuriuos atlikai šią dieną.
Ir jei yra tarp jų blogų veiksmų, pripažink tai, nes tai teisingas kelias, pripažinti (išpažinti) savo nuodėmes.
Priimk ant savęs „Dangaus karalystės jungą“, skaitant „Šma“ virš lovos, pakeldamas į viršų savo sielą žodyje אחד.
Paskui patikėk savo dvasią į Kūrėjo rankas, sakydamas:
„Į Tavo rankas patikiu savo dvasią“ (Tehilim 31 – 6),
lyg esant tikrai mirčiai.
Apie tai pasakyta:
„Ir dvasia sugrįš pas Kūrėją“ (Kohelet 12 –7).
Tačiau dabar miegant, t.y. esant „mažajai mirčiai“, atiduodama siela Kūrėjui kaip „užstatas“,
kad būtų gražinta rytą iš naujo (atnaujinta) į negyvą kūną.
Miegoti reikia su baime ir virpesiu, nes dvasia kyla pas Kūrėją, atsiskaityti už visus dienos darbus, kalbas ir mintis.
Todėl nenukreipk širdies į tuščius apmąstymus, ar tuščias kalbas,
kol užmigsi su minėta baime.
Kai žmogus atsikelia iš miego po vidurnakčio, jis turi greitai šokti iš lovos, lengvai kaip erelis.
Tinkamai padaryti rankų apiplovimą, kad pašalinti iš kūno „netyrą dvasią“.
Po to iškart palaiminti, šlovinti ir dėkoti Kūrėjui, kad grąžino žmogui sielą, nežiūrint į daugelį jo nuodėmių, ir kad ši mirtis netapo tikra mirtimi.
Iš tikro žmogaus siela buvo sugrąžinta į mirusį kūną, labiau atnaujinta ir sustiprėjusi nei anksčiau.
Ir kad pernelyg nepasiduoti džiaugsmui, žmogus turi pergyventi dėl „Šchinos tremties“ ir Šventyklos sugriovimo.
Juk pats Kūrėjas liūdi ir gedi dėl to.