kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • קבץ נפוצות קויך מארבע כנפות הארץ, יכירו וידעו כל באי עולם כי אתה הוא האלהים לבדך לכל ממלכות הארץ. תפילת שחרית Surink (Kūrėjau) visus išbarstytus paskliaujančius Tavimi iš keturių žemės pakraščių, kad kiekvienas pasaulio gyventojas sužinotų, kad Tu vienas esi Dievas, visoms žemės karalystėms. (Iš „Šacharito“ (Rytinės maldos)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Sukot šventė

I.M.Law

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



„Vandens užpylimas“ ir simchat beit ašoeiva


Mišna traktate Roš-ašana pažymima, kad šventės Sukot metu Kūrėjas sprendžia, kiek vandens Jis pasiųs žemei ateinančiais metais: bus lietinga ar, neduok dieve, bus sausra.

Šventyklos laikais egzistavo paprotys atlikti vandens užpylimus ant aukuro – kaip prašymą atsiųsti palaimintus, gausius lietumi metus.

Vanduo iškilmingai buvo semiamas iš Šiloach šaltinio netoli Jeruzalės, atnešamas į Šventyklą ir pilamas ant aukuro.

Pasakė Kūrėjas: pilkite prieš Mane vandenį per šventę – kad Aš palaiminčiau jūsų laukus lietumi. 

Visa vandens užpylimo ant aukuro ceremonija su visomis smulkmenomis aprašyta Talmude, traktate Suka.

Vandens užpylimas buvo lydimas tokio džiaugsmo, kad kilo posakis: „Kas nematė vandens užpylimo ant aukuro linksmybės [שמחת בית השאבה simchat beit ašoeiva], tas nė karto gyvenime nematė linksmybės“.

Mūsų laikais šis linksmumas įgavo formą, primenančią Šventyklos linksmumą: chol-amoed naktimis yra rengiamos šventės, kuriose perskaitomi visi 15 Tehilim skyriai, vadinami „Šventyklos laiptų dainos“ (120-134 skyriai).

Posmas po posmo jie yra dainuojami ypatingais tradiciniais motyvais, o tarp skyrių yra paskelbiama: „Ir džiūgaudami jūs semsite vandenį iš išgelbėjimo šaltinio!“. 

Dainos, šokiai, orkestro garsai, linksmos trapezos – taip yra pažymima simchat beit ašoeiva šiandien.


Hošana raba


Hošana raba – tai paskutinė Sukot šventės chol-amoed diena.

Tą dieną baigiasi priedermių gyventi palapinėje bei „arba minim“ laikas.

Šventyklos laikais šią dieną baigdavosi vandens užpylimas ant aukuro.
Ši diena turi ypatingą prasmę – ji skaitosi paskutinė iš Teismo dienų – diena, kai danguje yra galutinai įtvirtinamas nuosprendis kiekvienam iš mūsų (todėl šią dieną linkima vienas kitam: „Gero sprendimo!“)

Kokį ryšį Hošana raba turi su Teismo dienomis?

Išminčiai aiškina, kad ta diena – dovana, kurią Kūrėjas padarė Abrahamui, pasakęs: „Aš vienintelis, ir tu – vienintelis. Aš dovanoju tau ypatingą dieną, kurią bus išperkamos tavo palikuonių nuodėmės. Jei jie nusipelnys jų išpirkimo per Roš-ašana – kas gali būti geriau! Jeigu ne – yra dar Jom-Kipuras. Jei ir per Jom-Kipurą jie neišpirks savo nuodėmių, Aš dovanoju jums dar vieną dieną – Hošana raba!“

Koks gi ryšys yra tarp šios dienos ir Abrahamo? Abrahamas priklausė 21-ajai kartai po Adamo: 10 kartų nuo Adamo iki Noacho (Nojaus), ir dar 10 nuo Noacho iki Abrahamo.

Tik Abrahamas, 21-oje kartoje nuo Adamo, pažino savo Kūrėją, ėmė kovoti su stabmeldyste ir skleisti tikėjimą į Vieną Dievą.

Abrahamo garbei, tišrei mėnesio 21-a diena, Hošana raba, dovanota jo palikuonims kaip paskutinė galimybė naujais metais išpirkti savo nuodėmes ir atverti naują gyvenimo puslapį.

Šią dieną į šventinę nuotaiką įsimaišo ir Teismo dienų nuotaika.

Hošana raba naktį yra priimta susirinkti ir skaityti specialias maldas, vadinamas „Tikun leil Hošana raba“.

Skaitoma visa knyga Dvarim ir visa knyga Tehilim. 

Ryte chazanas apsivelka baltus rūbus – קיטל „kitel“ – kaip per Roš-ašana ir Jom-Kipurą.

„Psukei dezimra“ skaitomi „ilgi“, kaip per Šabatą ir šventes, praleidžiamas tik himnas „Viso, kas gyva, siela“.

Kai atidaromas „aron kodeš“, bendruomenė išvardija „13 Kūrėjo gailestingumo savybių“ ir perskaitoma malda „Pasaulio Valdovas“, kaip ir per Teismo dienas.

Teismo dienų atgarsis suskamba ir tada, kai chazanas ima į rankas Toros ritinį ir paskelbia: „Vienas mūsų Dievas, didis mūsų Valdovas, šventas ir galingas Jo vardas!“.

Ir „Musafas“ tą dieną turi ypatybę, skiriančią jį nuo likusių chol-amoed dienų: „Kdušoje“ sakoma: „Karūna vainikuos Tave, Kūrėjau...“ – kaip per Šabatą ir per šventes.

Tačiau pagrindinis skirtumas, skiriantis šią dieną nuo kitų metų dienų, tai כיבוט ערבה chibut aarava – mušimas į žemę gluosnio šakomis.

Tą dieną „bima“ apeinama ne vieną kartą, kaip visomis chol-amoed dienomis, bet septynis kartus, dainuojant „Hošana“ maldas.

Šventykloje šią dieną aukuras taip pat būdavo apeinamas septynis kartus – tame dalyvaudavo visa į Šventyklą atėjusi tauta, laikydami rankose „arba minim“.

Pirmiausiai pakartojamos visos „Hošana“ maldos, kurios jau buvo pasakytos praėjusiomis chol-amoed dienomis, paskiau dar prie jų pridedamos specialios maldos, skirtos Hošana raba.