• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

החרות  

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

13. (1)

Būtinumas saugoti individo laisvę

Ir žinok, kad tai pats tikriausias kiekvieno individo (žmogaus) turtas,
prie kurio draudžiama net „prisiliesti“.
Juk visi žmogaus polinkiai, įjungti į „pirmykštę materiją“,
individui susiformavus ir „atėjus į protą“,
galiausiai turi pasireikšti veiksme ir įgauti „įsisąmonintos – intelektualinės“ veiklos formas.
Tai reiškia, kad bendras visos realybės vystymosi dėsnis, taip pat apima ir visada „stumia“ kiekvieno individo vystymosi „grandinę“ į priekį, kaip aprašyta str. „Taika“.
Ir galiausiai kiekvienas žmogaus polinkis tapęs „įsisąmoninta – intelektualine“ veikla,
gali įgauti labai svarbią ir labai išaukštintą vertę ir prasmę.

Todėl kiekvienas, „sunaikinantis“ ir „išraunantis“ iš individo kokį tai polinkį, viso pasaulio mastu, sąlygoja nepataisomą žalą.
Tai reiškia, kad pasaulyje jau „nepasirodys“, ateityje „vystymosi grandinės pabaigoje“ turėjusi išeiti nuostabi ir labai išaukštinta ši „intelektualinė veikla“.
Tai yra todėl, kad šis polinkis jau niekada nepasirodys ir nepasireikš jokiame kitame žmoguje.

Čia turime suprasti, kad kai koks tai polinkis „apsiverčia“ ir įgauna „įsisąmonintos – intelektualinės“ veiklos formą,
jau daugiau jame „nebesimato“ ir nesijaučia jokio skirtumo tarp gėrio ir blogio.
Tai reiškia, kad šis „skirtumas“ jautėsi tik tada, kai tai buvo „polinkis“,
arba „nesubrendusi“, t.y. iki galo nesusiformavusi „įsisąmoninta – intelektualinė“ veikla.
Ir jokiu būdu nėra jaučiama nei „lašelio“ blogio, kai šis polinkis įgauna savo tikrą „įsisamonintos – intelektualinės“ veiklos formą.

Dabar mes suprantame visą žalos dydį, kurį mažoms tautelėms daro didelės ir „išsivysčiusios“ tautos, primesdamos joms savo valdžią, „kultūrą“ ir „civilizaciją“, tuo apribodamos jų laisves.
Iš tikro, jei „didelės tautos“ neleidžia „mažoms tautoms“ gyventi savo „gyvenimo“,
kuris atėjo pas jas, kaip palikimas iš tėvų ir tėvų tėvų,
jos skaitosi, kaip „žudančios sielas“.
Ir net pasauliečiai, bei nereligingi žmonės, t.y. netikintys Kūrėjo valdymo tikslingumu, vien tik iš gamtos dėsnių gali suprasti būtinumą saugoti kiekvieno žmogaus individualybę.

Ir aiškiai matome, kad visos mažos tautos, išnyko iš „istorijos arenos“ tik todėl,
kad pasaulis primetė joms savo supratimą apie „progresą“, „gerą gyvenimą“ ir „civilizaciją“.
Todėl visiems aišku, kad pasaulyje neįmanoma įtvirtinti taikos,
kol nebus „skaitomasi“ su kiekvieno individo asmenine laisve ir pasirinkimo teise,
t.y. kitaip pasaulyje nebus taikos, o „griovimai“ ir „prievarta“ nesibaigs.