• כל שרוח הבריות נוח הימנו. והקשה, הלא מצאנו אצל הגדולים המפורסמים ביותר כל שהבריות שהיו להם מחלוקת, אם כן אין רוח הבריות נוח הימנו? בעה''ס, שמעתי „Kieno dvasia patinka žmonėms, to dvasia patinka ir Kūrėjui“ (Avot 3 – 10). Iškyla klausimas: Iš tikro mes matome, kad pas didžiuosius ir labiausiai žinomus Toros išminčius buvo nesutarimai su aplinkiniais? Ir jeigu taip, tai: „Žmogaus dvasia nepatinka jiems“, nors „patinka“ Kūrėjui? (tai, ką girdėjo ravas Baruchas Ašlagas iš savo tėvo Baal Sulamo)

שערי קדושה חלק ב שער ה 

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

ravas Chaimas Vitalis

Apie uždraustas (blogas) savybes

2.

Tuščios kalbos.
Tai sąlygoja daug nusižengimų.
Jei žmogus sėdi nieko neveikdamas, tai veda prie tuščių kalbų,
o tuščios kalbos galiausiai veda prie lašon hara, apkalbų, šaipymosi iš draugo trūkumų.

Pasakė išminčiai tas, kas kalba tuščiai, prasižengia priedermei „daryk“(Talmudas, Joma), kaip pasakyta: „Ir kalbėk juos (tik Toros žodžius)“ (Dvarim 6 – 7).
Pasakyta apie rabaną Jochananą ben Zakajų ir apie rabi Jehuda haNasį, kad jie nekalbėjo kasdieninių kalbų išvis.
Kaip parašyta:
„Neradau kūnui geriau už tylėjimą“(Avot 1 – 17).
Ir dar: „Sėdės vienišas, tylus kaip prisipylęs smėlio į burną“ (Micha 3 – 28).

Pasakyta: „Mirtis ir gyvenimas liežuvio valdžioje“ (Mišlei 18 – 21),
ir dar: „Užtvaras (sąlyga) išminčiai – tyla“ (Avort 3 – 13).
Karalius Šlomo pasakė:
„Neskubėk kalbėti ir žadėti Kūrėjui, nes Kūrėjas danguje, o tu ant žemės, todėl tegul būna tavo kalbos negausios“(Kohelet 5 – 1).

Parašyta: „Sukuriantis kalnus, vėjus ir pasakantis žmogaus kalbas“ (Amos 4).
Netgi tai, ką vyras kalba su žmona miegamajame yra užrašoma, ir mirties valandą viskas pasakoma žmogui (t.y. reikia atsiskaityti už kievieną žodį).

Pasakė mūsų mokytojai, tylėjimas veda žmogų prie kuklumo.
Kuklumas – tai Dangaus baimės pradžia, todėl, kai žmogus neužsiima Tora,
turi būti kaip nebylys, ir stipriai suspausti lūpas, kaip girnas.
Tai reiškia, kad žmogaus nuopelnai ir teisumas nėra pakankami, ir dažniausiai neatitinka to, ką kalba jo lūpos.
Palaimintas, kas prilygina save „aklu, kurčiu ir nebyliu“, kad nenusidėtų ir nesuteptų savo dvasinių sielos „organų“ gehinomui.

Apie tai pasakė Davidas:
„Aš kaip kurčias negirdėsiu, ir kaip nebylys neatidarysiu burnos“ (Tehilim 38 – 14).
Knygoje Zohar parašyta:
„Kiekvienas žodis (הבל „garas“, iškvėpimas balsu), kurį pasako žmogus, ir kuris nėra skirtas Kūrėjo darbui, „sukiojas“ ir pasilieka pasaulyje.
Ir kai siela „išeina“ iš pasaulio, šis žodis lydi, t.y. „apsupa“ ir „aprengia“ žmogų.
Apie tai pasakyta:
„Ir tavo priešų sielas svaidysiu, kaip su laidyne“.
Dar parašyta:
„Ir apsirengė Estera karališkai“.
Mokėmės tas, kas moka „saugoti“ burną ir liežuvį, apsirengs „šventa dvasia“ (karališkai).

Žiūrėjimas į nuogus kūnus.
Tas kas žiūri į nuogus kūnus, net jei bus tokio lygio kaip Moše, neišvengs gehinomo teismo.
Toks žmogus galiausiai nusižengs paleistuvystėje, nes provokuoja ir sužadina ant savęs „blogio instinktą“, todėl galiausiai ateis prie savaiminio sėklos išsiliejimo.

Egoistinis mėgavimasis Toros garbe.
Tas kas mėgausi (egoistiškai) Toros garbe rizikuoja savo gyvybe ir siela.
Mokomės iš atsitikimo su rabi Tarfonu, kuris sutiko būti įmestas mirčiai į upę,
negu mėgautis (egoistiškai) Toros žodžiais (Talmudas, Nedarim).

Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„Nedaryk sau (Toros) karūnos, kad išaukštinti save“ (Avot 4 – 45).
Todėl, kas (egoistiškai) mėgaujasi Toros garbe, rizikuoja savo gyvybe ir galiausiai paveldi gehinomą.