Šventumo vartai Antra dalis. Aštuntieji vartai

הריקוד מורה על ענין עבודת השי''ת, כי הוא בנוי על עליות וירידות, וככול שהזמן בין העליה לירידה הוא קצר יותר, אזי יש יותר שמחה. רב ברוך אשלג על ענין ריקוד. Šokis simbolizuoja dvasinį darbą Kūrėjui, nes šokis sudarytas iš pakilimų ir nusileidimų, ir kuo tarpas tarp pakilimo ir nusileidimo trumpesnis, tuo yra daugiau džiaugsmo. (Ravas Baruchas Ašlagas apie šokį).

Nėra tokios nuodėmės, net Kūrėjo neigimas, kurie atsilaikytų prieš atgailą

(tšuva, sugrįžimą), net jei „tšuva“ yra padaroma mirties valandą.

Iš tikro yra kelios „apsivalymo“, t.y. išsityrinimo rūšys:

1. Jei žmogus prasižengė „lengvom“ priedermėm „daryk“,

tada padaro „tšuva“ ir nejuda iš vietos (nepasitaukia nuo Kūrėjo),

kol jam nėra atleidžiama.

2. Jei žmogus prasižengė „lengvom“ priedermėm „nedaryk“,

jį ištyrina „tšuva“ ir Jom Kipurim.

3. Jei žmogus prasižengė „sunkiai“ priedermei, jį ištyrina,

t.y. jis yra baudžiamas „karet“ – sielos „atkirtimu“,

arba mirtimi iš Dangaus pusės.

4. Jei žmogus prasižengė „sunkiai“ priedermėms „daryk“ ir „nedaryk“,

jį ištyrina, tada, kai jis yra baudžiamas „Beit din“, t.y. teismo nuosprendžiu mirtimi.

5. Jei žmogus keikė Kūrėją, ar prasižengė labai sunkiai,

jis „nusileidžia“ į gehinomą (pragarą) ir daugiau nebepakyla iš ten.

Taip pat žmogus „neprisikelia iš numirusių“.

„Tšuva“ (atgaila) ištyrina nuodėmes tik tada, jei vėl nesugrįžtama

prie savo nusikaltimų antrą kartą.

Tai reiškia, jei žmogus padaro „tšuva“ iš meilės ar iš bausmės „baimės“,

jis išrauna nuodėmę iš pagrindų.

Tačiau, jei žmogus padaro „tšuva“ todėl, kad jam atėjo kentėjimai,

nuodėmė neišgydoma pilnai ir žmogus skaitosi „pažeistas“.

„Tšuva“ reikalauja prisipažinimo žodžiu.

Prisipažinimo tekstas –„Tachanun“, pagal Talmudo traktatą „Joma“, yra

visuose siduruose.