• והנה הדרך הזאת היא הדרך הישרה, כי כיון שאין האדם משביע ולא מכריח העליונים, כי אם בכח מעשיו הטובים ובקדושתו. רבי חיים וויטל, ספר שערי קדושה Tai yra „tiesus kelias“, nes žmogus nesinaudoja aukštutinėmis jėgomis ir „neįpareigoja“ jas, o naudojasi tik savo gerų darbų ir šventumo jėga. (Rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שערי קדושה חלק ג שער ג  

Šventumo vartai Trečia dalis. Tretieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

Veiksniai, stabdantys pranašystę

2.

Ir jei žmogus valgys netinkamą maistą,
bus pažeistas dar žemesnis (augalinis) sielos lygis.
Šie du lygiai: gyvulinis ir augalinis yra atsakingi už šviesos pritraukimą „iš viršaus“,
t.y. tada bus uždėta „pertvara“ aukštutinei šviesai.

Iš tikro sielą nuo aukštutinė šviesos skiria trijų rūsių „pertvaros“,
t.y. jei yra kokiame tai „lygyje“ pažeidimas.
Apie šią paslaptį parašyta:
„Nusidėjėliai dar savo gyvenime vadinami „mirusiais“ (Talmudas, Brachot).

Ir jei žmogus ateina „išsityrinti“,
pas jį turi būti „švarūs“ visi „sielos lygiai“.
Todėl Kūrėjas pasakė Moše:
„Nusiimk batus nuo kojų“ (Šmot 3 – 5),
t.y. visi „lygiai“turi būti „skaidrūs“ be jokios „pertvaros“,
kad juose neliktų jokio blogio instinkto „nešvarumo“.
Tai reiškia, kad jokia pertvara neturi skirti tarp sielos ir „šventos dvasios“ šviesos,
einančios iš dešimties sfirot.

Todėl išaiškėja dvi blogybės, kurias sąlygoja žmogaus nuodėmės:

1. Iš vienos pusės „apatinių“ (žmonių) troškimai ir norai negali „pakilti“ iki „šventos dvasios“ šaltinio.

2. Iš kitos pusės „šventos dvasios“ šviesa negali „nusileisti“ pas žmogų, dėl minėtų nuodėmių sąlygojamų „pertvarų“ sielos lygiuose.