Rabi Baruch Šalom aLevi Ašlag biografija

ועתה נשארה לנו לבאר חקירה הו', מ"ש חז"ל שכל העולמות העליונים ותחתונים לא נבראו אלא בשביל האדם. בעה''ס, הקדמה לספר Dabar galime išsiaiškinti Šeštą tyrinėjimą, t.y. kaip sako išminčiai, kad visi aukštutiniai ir žemutiniai pasauliai yra sukurti dėl žmogaus. (Baal Sulamas „Įvadas į knygą Zohar“)

Ravas Baruchas visuomet buvo kupinas džiaugsmo ir tas, kas nematė jo

džiaugsmo, nematė džiaugsmo visai.

Niekada gyvenime mokiniams neteko matyti jo liūdno.

Netgi sunkiausiais gyvenimo momentais jis džiaugėsi ir buvo pilnas linksmumo.

Ravas Baruchas paprastai sakydavo:

„Teisuolis yra tas, kuris pateisina Kūrėją bet kokioje situacijoje“.

Taip jis ir elgėsi, ir nors gyvenime teko patirti daug vargo ir sunkių

pergyvenimų, buvo nuolatiniame susijungime su Kūrėju.

Ravo Barucho sesuo Bat Ševa Raichberd pasakojo:

„Ravas Baruchas Šalomas buvo ypatingas nuo pat savo gimimo dienos.

Neįmanoma apsakyti, koks sunkus buvo jo gyvenimas, koks vargas buvo

jo namuose – buvo tokių periodų, kai namuose nebuvo paprasčiausio

duonos kąsnio.

Bet jis visada džiaugėsi.

Teisuolis nuo pat gimimo – viską priimdavo su meile, niekada

nesiskųsdavo, visada kalbėdavo apie Kūrėjo gerumą ir nekreipdavo

dėmesio į jokius rūpesčius.

Visą gyvenimą keldavosi pirmą valandą nakties ir tai darydavo su

džiaugsmu ir pakilia nuotaika“.

Savo tėvo mirties dieną ravas Baruchas pasakė:

„Kodėl Kūrėjas sukūrė blogį, juk Jis galėjo sukurti vien tik gėrį?

Kūrėjas sukūrė blogį tam, kad žmogus blogio dėka galėtų pažinti gėrį.

Nes jei būtų vien tik gėris, žmogus negalėtų jo suprasti, nes nežinotų, kas yra blogis.

Ir tik todėl, kad jaučiame ir pažįstame blogį, galime suprasti, kas yra gėris“.

Paprastai ravas Baruchas kalbėdavo linksmai ir pajuokaudamas. Kartą

vienam mokiniui pasakė:

„Aš daug juokauju, tačiau iš tikrųjų kiekviename mano pajuokavime yra

gili prasmė, tik reikia įsigilinti į ją“.

Ravo Barucho požiūris į gedulą labai paprastas:

Pagrindinis mūsų darbas yra tikėjimas virš logikos, kad „Nėra nieko, tik

Kūrėjas“ ir kad „tik Kūrėjas daro, darė ir darys visus veiksmus“.

Ir žmogus visada, kas bebūtų, turi pateisinti Kūrėjo valdymą, būti

džiaugsme ir kaip įmanoma vengti liūdesio.

Ravas Baruchas mums aiškino, jog apskritai reikia nesidairyti atgal į

praeitį, o gedulas, bendrai paėmus, yra sielvartavimas dėl praeities.

Tuo tarpu ravas Baruchas visada žiūrėjo tik pirmyn.