• אורך ימים בימינה ובשמאולה עשר וכבוד. דרכיה דרכי נעם וכל נתיבותיה שלום. עץ חיים למחזיקים בה ותומכיה מאושר. משלי ג' – טז', יז', יח Dienų ilgumas Jos (Toros) dešinėje, o kairėje – turtai ir garbė. Jos (Toros) keliai – malonūs keliai, o takeliai – taika. „Gyvybės medis“, besilaikantiems Jos (Toros) ir pasikliaujantys Ja – laimingi. (Mišlei 3 – 16, 17, 18)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šventės

I.M.Law

Chanuka

Uždegant žvakes yra skaitoma: „Šias žvakes mes uždegame kaip atminimą apie išgelbėjimą ir apie stebuklus“ ir t.t., o po to dainuojamas tradicinis Chanukos himnas צור מעוז  „Maoz cur“ („Tvirtovė ir uola“).

Šis himnas sudarytas kaip achrostikas, kuriame užšifruotas jo autoriaus vardas: Mordechajus.

Šis poetas gyveno XIII amžiuje. 

Himno turinyje atsispindi įvairūs įvykiai, kuriuose pasireiškė Kūrėjo meilė Savo tautai – kai Jis darė stebuklus gelbėdamas juos nuo priešų, kurie grasino išnaikinimu (įdomu pastebėti, kad Vokietijos bendruomenėse nedainavo paskutinės šio himno eilutės, kuriame kalbama apie būsimą kerštą priešams.

Šioje eilutėje išreiškiamas prašymas išgelbėti nuo „raudonojo“ – tai yra nuo Esavo, laikyto krikščioniško pasaulio simboliu.

Vokiečiai galėjo įžvelgti šiuose žodžiuose užuominą į Frydrichą Barbarosą, kuris buvo Trečiojo kryžiaus žygio organizatorius ir praliejo nemažai judėjų kraujo.

Ir šis paminėjimas Vokietijos judėjams grėsė dideliais nemalonumais).

Himnas „Maoz cur“ baigiasi malda apie Šventyklos atstatymą ir pilną judėjų tautos išvadavimą.

Penktadienį Chanukos žvakės yra uždegamos pirmiau nei Šabato žvakės.

Tą dieną į lempeles reikia įpilti daugiau aliejaus, nei paprastai (arba uždegti ilgesnes žvakes), kad žvakės degtų mažiausiai pusę valandos po nakties pradžios. 

Baigiantis Šabatui Chanukos žvakių uždegimo tvarka sinagogoje (ten taip pat yra uždegama „chanukija” dėl stebuklo garsinimo) skiriasi nuo uždegimo tvarkos namuose. 

Sinagogoje pirmiausiai uždegamos Chanukos žvakės, paskui atliekama „Avdala“, o namuose atvirkščiai – pirmiausiai atliekama „Avdala“, o paskui degamos Chanukos žvakės. 

Jei „chanukija“ nebuvo uždegta pačioje nakties pradžioje, tai galima padaryti, pasakius atitinkamus palaiminimus tol, kol žmonės mieste dar nemiega – nes tada dar jie mato Chanukos šviesas ir tuo pačiu dalyvauja stebuklo garsinime.

Jei žvakės uždegamos vėliau, tada tai daroma be palaiminimo. 

Jei vyras negali uždegti žvakių, tai daro moteris.

Reikia paminėti tai, kad egzistuoja paprotys, pagal kurį moterys neatlieka jokių darbų, kol dega Chanukos žvakutės.