Be įstatymų, kaip reikia sutikti Chanuką, yra daug papročių, susijusių su šia švente.
Paplitęs, pavyzdžiui, paprotys valgyti per Chanuką spurgas arba blynus, keptus augaliniame aliejuje.
Šis paprotys primena apie tai, kad Chanukos stebuklas susijęs būtent su aliejaus ąsočiu.
Tam, kad ir vaikai pajustų šventinę Chanukos atmosferą, priimta jiems tomis dienomis dovanoti „dmei Chanuka“ – pinigus, kuriuos jie gali naudoti savo nuožiūra.
Taip pat priimta vaikus iš užsiėmimų išleisti namo anksčiau, nei įprasta.
Per Chanuką vaikai žaidžia ypatingus žaidimus.
Pats žinomiausias – žaidimas Chanukos sukučiu, סביבון svivon.
Jis daromas kaip kubas, ant kurio keturių šonų užrašytos raidės נ, ד, ה, ir פ: pirmos žodžių נס גדול היה פה raidės („didelis stebuklas įvyko čia“).
Ne Izraelyje vietoje raidės פ rašoma raidė ש ir tokiu
būdu yra padaroma abreviatūra נס גדול היה שם („didelis stebuklas
įvyko ten“, t.y. ne Izraelyje).
Chanukos periodu leidžiama
dirbti, tačiau tomis dienomis patariama ilsėtis, ir labai daug kas
išnaudoja šį laiką aplankant vietas, susijusias su Chanukos įvykiais
(pvz.: Modiną).
Kiekvieną Chanukos dieną, rytinėje maldoje, po „Šmone-esre“, skaitomas pilnas „Halelis“.
Prieš jį ir po jo yra pasakomi palaiminimai.
O
pačioje „Šmone-esre“ (taip pat kaip ir „Birkat-amazon“ po kiekvienos
Chanukos trapezos) yra skaitoma „Al anisim“ – padėkos malda,
charakterizuojanti šią šventę.
Kiekvieną Chanukos dieną sinagogoje yra skaitoma Tora.
Tam pakviečiami trys žmonės ir skaitoma ištrauka, kuri kalba apie Miškano (Susirinkimo Pastogės) pašventinimą ir tarnystės jame Kūrėjui pradžią.
Šitam
tikslui 12-os Izraelio giminių vadai paaukojo ypatingas aukas ir
kiekvieną iš aštuonių dienų yra skaitoma tam tikra ištrauka, kurioje
išvardinamos šios aukos.
Paskutinę dieną skaitoma dalis, prasidedanti žodžiais „Aštuntą dieną“ ir skaitoma iki pat šios dalies pabaigos (iš knygos Bemidbar).
Tada yra pridedama dar keletas eilučių (iš kitos šios knygos dalies), kuriose kalbama apie tai, kaip vyriausiasis šventikas Aronas uždegdavo Menorą Susirinkimo Pastogėje.
Šis pasakojimas susijęs su Chanukos įvykiais – juk Chašmoniečiai buvo šventikai, tai yra tiesioginiai Arono palikuonys, jie pašventino Šventyklą ir vėl pradėjo degti Šventyklos Menorą.
Šiame įvykyje galima pamatyti istorinio ciklo, prasidėjusio Susirinkimo Pastogės pašventinimu, užbaigimą.
Chanukos Šabato metu yra imami du Toros ritiniai (o jei jis sutampa su teveto mėnesio roš-chodeš – tai trys).
Iš
pirmojo ritinio yra skaitomas tas skyrius, kurį priklauso skaityti šį
Šabatą, iš antrojo – „maftiras“, šią dieną atitinkanti ištrauka iš
Chanukos Toros skaitymo.
Paprastai šį Šabatą „haftara“ neskaitoma, o jei Chanukos Šabatas sutampa su roš-chodeš, tai ir ta „haftara“, kuri visada skaitoma esant tokioms aplinkybėms, taip pat yra neskaitoma.
Chanukos Šabatui yra speciali „haftara“, iš pranašo Zacharijo knygos.
Nors bendra taisyklė sako, kad jeigu reikia rinktis tarp kažko pastovaus ir nedažno – pastovus yra svarbesnis, tai šiuo atveju yra atvirkščiai – dėl didelio stebuklo garsinimo.
Jei pirma Chanukos diena yra per Šabatą, tai ir paskutinė bus per Šabatą.
Aštunta
Chanukos diena vadinasi „Zot Chanuka“ („Tai – aukuro pašventinimas“) –
pagal pirmus Toros ištraukos, kuri skaitoma tą dieną, žodžius.
Taip
pat ir antrajam Chanukos Šabatui yra ypatinga „haftara“: ištrauka iš
pirmos Malachim knygos, kuri pasakoja apie Šventyklos pastatymą
Karaliaus Šlomo laikais.