• „Žiūrėk, aš duodu tau šiandien palaiminimą ir prakeikimą. Palaiminimą, jei klausysite Kūrėjo priedermes, kurias aš šiandien jums prisakau. Ir prakeikimą, jei neklausysite Kūrėjo priedermių ir nukrypsite nuo kelio, kurį aš šiandien jums prisakau, ir eisite paskui kitus dievus, kurių nežinote“ (Dvarim 11 – 26, 27, 28).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר כו  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                26.

Taip pat sakėme, kad Pirma būsena būtina tvarka įpareigoja Trečią būseną, kuri išėjo su pilnu kūrimo minties įgyvendinimu, ir ten negali trūkti net mažiausios smulkmenos.
Todėl būtent Trečia būsena įpareigoja mirusių kūnų prisikėlimą, t.y. milžiniško noro gauti tik sau, esančio juose, atstatymą.
Iš tikro šis laikinas ir netobulas noras turi būti palaidotas Antroje būsenoje, ir privalo prisikelti iš naujo su visu dideliu noru gauti sau, be jokio sumažėjimo, su visais defektais, kurie jame buvo.

Ir tada prasideda darbas iš naujo, t.y. „apversti“ šį didelį norą gauti sau, kad jis pasidarytų vien tik noru sąlygoti.

Tada laimime dvigubai:
1. Pas mus yra „vieta“, kur galime gauti visą gerumą ir malonumą, esantį kūrimo mintyje.
Tai reiškia, kad dabar yra pas mus kūnas, su ypatingai dideliu noru gauti jame, einančiu kartu su būsimais malonumais.
2. Dabar mūsų gavimas yra tik tam, kad suteikti malonumą Kūrėjui, todėl šis gavimas skaitosi absoliučiu sąlygojimu. Ir svarbiausia, kad ateiname prie formų sutapimo, kas yra susiliejimas, t.y. Trečios būsenos forma.
Todėl Pirma būsena būtinai įpareigoja prisikėlimą iš numirusių.