Keturios dienos metuose primena apie Šventyklos sugriovimą, ir jos atitinka 4 šios nelaimės etapus: tai 10 teveto, 17 tamuzo, 9 avo ir Gedalijos pasninkas.
10 teveto dieną Babilono karalius Nevuchadnecaras pradėjo Jeruzalės apgulimą.
Taip parašyta apie tai šventuose raštuose: „Ir buvo: devintais savo valdymo metais, dešimtą mėnesį, dešimtą dieną atėjo Nevuchadnecaras, Babilono karalius su savo kariuomene prie Jeruzalės, išrikiavo savo būrius ir įrengė aplink ją apgulties pylimą. Ir papuolė miestas į apgultį iki dvyliktų karaliaus Cidkija valdymo metų. Devintą mėnesio dieną badas mieste tapo nepakeliamas ir nebuvo tautoje duonos...“.
Daugiau nei pusę metų tęsėsi Jeruzalės apgultis ir 17 tamuzo dieną buvo pralaužta miesto siena.
Po trijų savaičių, antroje 9 avo dienos pusėje buvo padegta Šventykla.
Tai reiškė galutinį judėjų tautos nepriklausomybės praradimą, visų vilčių žlugimą ir dvasinio šalies potencialo sunaikinimą.
Kaip būtent reikia atlikti pasninkus, nustatė pranašai, kurie gyveno Šventyklos sugriovimo epochoje.
127 knygos Tehilim skyriuje puikiai išreikšti išeivių iš Ciono jausmai: „Ant Babilono krantų mes sėdėjome ir verkėme, prisimindami Cioną...“.
Tuo pačiu šis nedidelis skyrius yra daugelio įstatymų, susijusių su pasninkais, šaltinis.
Vykdydami šiuos įstatymus judėjai daugelio šimtmečių bėgyje išreiškė savo skausmą dėl sugriautos Šventyklos.
10 teveto pasninkas tęsiasi nuo aušros iki saulėlydžio.
Net jei ši diena išpuola penktadienį, yra pasninkaujama, nes yra parašyta: „...tą pačią dieną“.
Pasninkauja netgi jaunikis „septynių puotos dienų“ po vestuvių periodu.
„Šacharit“ maldos metu skaitomi „slichot“, skirti specialiai šiam pasninkui, taip pat malda „Avinu, malkeinu“, į kurią įeina taip pat ir maldos, susijusios su visuotiniu pasninku.
Šią dieną sinagogoje Tora skaitoma ir „Šacharit“, ir „Minchos“ metu.
Torai skaityti pakviečiami trys žmonės ir skaitoma apie tai, kaip Moše meldėsi Kūrėjui už visą tautą, maldaudamas Kūrėjo atleisti Izraeliui už aukso veršio nuodėmę.
Ši ištrauka iš Toros skaitoma visų pasninkų
metu: tuo yra tikimasi gauti iš Kūrėjo atsakymą, kokio nusipelnė Moše:
„Aš atleidau, kaip tu ir prašei“.
Po Toros skaitymo
„Minchoje“, skaitoma „Haftara“, skirta pasninko dienai iš pranašo Ješaja
knygos: „Ieškokite Kūrėjo, kol jis arti, šaukitės Jo, kol Jis šalia!“.
„Šmone esre“ metu pridedamas intarpas „Aneinu“ – „Atsakyk mums, Kūrėjau, atsakyk, mūsų pasninko dieną!..“
„Šacharit“ maldos metu šį intarpą skaito chazanas, kartodamas maldą, bet „Minchoje“ ją sako visi besimeldžiantieji toje maldos dalyje, kuri skaitoma pašnibždomis.
Chazano lūpomis ištarta „Aneinu“ tampa
atskiru, papildomu palaiminimu, kuris baigiasi taip: „Palaimintas, Tu,
Kūrėjau, atsakantis savo tautai Izraeliui nelaimės valandą“.
Dabartinėje kartoje 10 teveto įgavo dar vieną prasmę – iš karto po Izraelio valstybės įkūrimo Vyriausiasis rabinatas nutarė, kad ši diena bus visuotinio „Kadišo“ diena – katastrofos aukų, kurių žūties data nežinoma, paminėjimo diena.
Yra uždegama ner nešama, atminimo žvakė, skaitomas „Kadišas“ ir mokomasi Mišna.
Kaip ir kitų pasninkų metu, yra tikimasi, kad išsipildys pranašo Zacharja žodžiai: „Taip pasakė Kūrėjas, kariaunų Dievas: Ketvirto mėnesio [tai yra 17 tamuzo] pasninkas, penkto mėnesio [tai yra 9 avo] pasninkas ir septinto mėnesio pasninkas [3 tišrei, Gedalijos pasninkas] ir dešimto mėnesio [10 teveto] pasninkas pavirs Jehuda namams džiaugsmo ir linksmybių dienomis, švenčių dienomis...“.
Kalbant apie visuotinį „Kadišą“, reikia pažymėti, kad Izraelio parlamento (Kneseto) sprendimu, 27 nisano diena paskelbta Katastrofos ir heroizmo diena.
Tą dieną, 1943 metais Varšuvos geto sukilimas, pradėtas saujelės drąsių judėjų, buvo galutinai nuslopintas.
Šis Kneseto sprendimas pabrėžia herojiškos kovos ir pasiaukojamos narsos aspektą bei milijonų žmonių, kurie kovėsi už savo Dieviško pavidalo išsaugojimą, savo gyvenimu ir mirtimi pašventinusių Kūrėjo vardą, dvasios didybę.