• „Kai ateisite į žemę (kurią Kūrėjas duos jums) ir kai pasodinsite bet kokį vaismedį, tris metus nevalgykite jo vaisių – trys metai uždrausti jums, o ketvirtais metais jo vaisiai bus šventenybė Kūrėjo garbei. Penktais metais valgykite visus jo vaisius, kad padidinti jums jo derlių. Aš Kūrėjas, jūsų Dievas“ (Vaikra 19).

החרות 

Laisvė

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

21.

„Tėvų palikimas“

Iš tikro „noro gauti“ sudėtines dalis, apibrėžėme pavadinimu „pirmykštė materija“,

arba „pirmasis faktorius“.

Ir šios dalys apima visus polinkius ir „elgesio normas“,

kurias individas paveldėjo iš tėvų ir tėvų tėvų,

ir kurie yra, kaip ilga tūkstančio žmonių grandinė, „stovinčių vienas šalia kito“.

Todėl kiekviena iš šių sudėtinių dalių,

tai kaip „protėvių (informacijos) lašas“,

iš  kurio ateina visas „dvasinis palikimas“ į mūsų pailgąsias smegenis.

Taip, kad kiekvieno individo pailgosiose smegenyse iš šios „grandinės“,

t.y. iš jo tėvų ir tėvų tėvų

yra  tūkstančiai „dvasinių palikimų“.

Todėl, kaip vieno žmogaus veidas skiriasi nuo kito,

taip kiekvieno nuomonė skiriasi nuo kito.

Ir todėl nėra pasaulyje dviejų žmonių su ta pačia nuomone,

nes pas kiekvieną yra didelis ir unikalus,

tik jam vienam skirtas, savitas „palikimas“,

kurį jis paveldėjo iš tūkstančio protėvių.

Ir todėl šis „palikimas“ skaitosi vieninteliu „paveldu“,

kurį turi saugoti visuomenė.

Taip, kad dėl „aplinkos poveikio“ šis palikimas „nedingtų“, bet liktų,

kaip vienintelis kiekvieno žmogaus turtas.

Todėl visuomenėje turi amžinai išlikti „nuomonių susidūrimai“,

nes jie garantuoja mums pastovią kritiką ir išminties progresą.

Ir tai visas žmonijos privalumas bei „amžinas lobis“.

Iš tikro tam tikru lygiu išsiaiškinome žmogaus „asmeniškumą“,

kurį apibrėžėme „noro gauti“ potencialu,

ir tai kiekvieno gyvio „savitumo taškas“.

Taip pat gerai, visoje apimtyje, išaiškėja kiekvieno atskiro  individo „įsigijimo šaltinis“,

kurį apibrėžėme, kaip „tėvų palikimą“.

Ir tai yra žmogaus „pirmykštė materija“, arba „pirmasis faktorius“,

sudarantis visą kiekvienos asmenybės savybių ir polinkių potencialą,

atėjusį iš gimdytojų „sėklos lašo“.

Todėl dabar galime išsiaiškinti išminčių teiginį,

kad su Toros gavimu tapome „laisvi nuo Mirties angelo“.

Todėl šiam tikslui mes ir turime labai gerai suprasti „asmeniškumo“ ir

„tėvų palikimo“ aspektus.