• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שלבי הסולם דברים כי אתם המעט מכל העמים 

Šlavei haSulam „Juk jūs mažiausi iš visų tautų“

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

1.

Dvasiniame darbe žmogus neturi prašyti Kūrėjo,
kad Kūrėjas atskleistų savo didumą ir žmogus pajaustų tame „skonį“.
Iš tikro žmogui reikia prašyti Kūrėjo,
kad Jis duotų jėgų „pergalėti“ savo „kūną“,
ir dirbti (dvasinį darbą) su džiaugsmu.
Todėl tokioje būsenoje darbas yra tik Kūrėjui,
nes žmogaus egoizmas negauna jokio malonumo,
ir jaučia jame „žemės“ skonį.
Tada žmogaus darbas iš tikrųjų yra „Dangaus vardu“,
ir čia nėra vietos „sveikam protui“,
nes žmogus mato,
kad jo prigimtis nesutinka su juo visiškai.

Todėl toks darbas gali būti vykdomas tik dėka stebuklo iš Dangaus,
ir tai yra vadinama „išėjimas iš Egipto“.
Iš tikro žmogus turi visai „išeiti“ iš savo dabartinės logikos,
t. y. iš savo prigimties, kuri sako,
kad negalima padaryti nieko,
jei tai neteikia malonumo sau.

Ir čia žmogus prašo Kūrėjo,
kad Jis duotų, jėgų eiti šiuo keliu.
Todėl ši malda yra tikra, nes žmogus mato,
kad kitaip – jis žuvęs.
Taip pat dabar žmogus turi artimą kontaktą su Kūrėju,
nes niekas kitas pasaulyje žmogui negali padėti.

Iš tikro kiekvienas kritimas – tai „išbandymas“.
Ir jei žmogus gali išstovėti „išbandyme“,
t. y. mintyse, kurios ateina pas žmogų,
tai leidžia jam pamatyti,
ar žmogus yra šventumo valdžioje, ar ne.

Todėl „kritimo“ metu žmogus gali pamatyti,
kad visas jo dvasinis pastatas, kurį jis pastatė „pakilimo“ metu,
viskas buvo pastatyta ant jo egoizmo.
Tačiau „kritimo“ būsenoje žmogus negali objektyviai vertinti ir priimti sprendimus.
Ir tik po to, kai žmogus vėl gauna vėl „priartinimą“ iš viršaus,
jis gali objektyviai matyti viską.
Apie tai parašyta:
„Aš, Kūrėjas, esu su jumis jūsų nešvarumuose“.