kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Šventės

I.M.Law

 
 
 

Uždaryti užduotį




Tu bi Švat



15 švato, Tu bi Švat – nauji medžių metai. Tuo metu medžiai Izraelyje atgyja po žiemos miego.

Tu bi Švat turi tiesioginį ryšį su „orla“  ir „neta revai“ įstatymu, aukojimų ir dešimtinių įstatymais ir bendrai su priedermėmis, kurios susijusios su Izraelio žeme (apie tai kalbama skyriuose „Priedermės, priklausančios nuo žemės darbų“ bei „Aukojimai ir dešimtinės“). 

Tora sako (Vajikra, 19): „Kai ateisite į žemę (kurią Kūrėjas duos jums) ir kai pasodinsite bet kokį vaismedį, tris metus nevalgykite jo vaisių – trys metai uždrausti jums, o ketvirtais metais jo vaisiai bus šventenybė Kūrėjo garbei. Penktais metais valgykite visus jo vaisius, kad padidinti jums jo derlių. Aš Kūrėjas, jūsų Dievas“.

Kas liečia  „orla“  ir „neta revai“, 15 švato diena nustato ribą, pagal kurią yra skaičiuojami medžio ir jo vaisų metai. 

Kaip jau minėta, pirmais trejais metais negalima valgyti medžių vaisių („orla“), o ketvirtų metų derlių („neta revai“) Tora nurodo nuvežti į Jeruzalę ir suvalgyti jį ten (arba išpirkti pinigais, kuriuos reikia pristatyti į Jeruzalę vietoje derliaus). 

15 švato diena yra ta data, pagal kurią nustatoma, kuriems medžio gyvavimo metams priklauso derlius ir kuriems su žemės darbais susijusiems įstatymams jis priklauso:  „orla“, „neta revai“  ir t.t. 

Pavyzdžiui: medis, pasodintas iki 15 avo 5736 metais (pagal judėjų kalendorių), pradėjo savo antrus gyvavimo metus 1 tišrei 5737 metais (nes 1 tišrei – sodinukų „Nauji metai“), 5739 metų 15 švato dieną pasibaigs treti medžio metai (nes medžio metai nustatomi ne pagal 1 tišrei dieną, o būtent pagal 15 švato). 

Vadinasi, visi jo vaisiai, užsimezgę iki 15 švato dienos – skaitosi „orla“, o tie kurie užsimezgė po 15 švato – „neta revai“, ir juos galima valgyti Jeruzalėje. 

Lygiai po metų medžiui sukanka penki metai, kai visus jo vaisius galima naudoti maistui be jokių apribojimų. 

Apie dešimtinių atskyrimą Tora sako: „Būtinai atskirk dešimtąją dalį [מעשר] nuo tavo javų derliaus, kurį gauni kiekvienais metais“ (Dvarim 14:22). 

Remiantis tuo išminčiai nurodo, kad negalima atskirti dešimtinės nuo vieno derliaus, galvojant tuo pačiu įvykdyti priedermę, kas liečia ir kitų metų derlių. 

15 švato dienos kaip „visuotinės visų medžių gimimo dienos“ nustatymą galima paaiškinti tokiu palyginimu: taip yra su skolų surinkimu bet kurioje šalyje: mokesčio suma nustatoma pagal pajamas, gautas bėgyje metų, kurių pradžia nustatoma iš anksto tam tikra data. 

15 švato taip pat nustato, kokią būtent dešimtinę reikia atskirti: pirmais ir antrais metais po „šmita“ („šmita“ – skolų atleidimas septintais metais) – „pirmąją dešimtinę“ ir „antrąją dešimtinę“ , o trečiais metais – „dešimtinę vargšams“ vietoje „antrosios dešimtinės“. 

Pavyzdžiui, jei 5733 metais buvo „šmita“ metai, tai nuo visų vaisių, užsimezgusių 5734 metais ir 5735 metais iki 5736 metų 15 švato reikia atskirti „antrąją dešimtinę“, o nuo tų vaisių, kurie užaugs ant medžio nuo 5736 metų 15 švato iki 5737 metų 14 švato dienos reikia atskirti „dešimtinę vargšams“.