kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Tu bi Švat šventė

I.M.Law

 
 
 

Uždaryti užduotį

 




Vaisių diena


Istorinė Tu bi Švat diena peržengė priedermių, susijusių su žemės ūkio darbais Izraelyje, ribas ir tapo Izraelio šalies diena, gamtos švente.

Galima sakyti, kad jei 9 avo tapo Izraelio žemės suniokojimo simboliu, tai Tu bi Švat simbolizuoja žemės suklestėjimą, jos atgimimą, apgyvendinimą bei gamtos grožį.

Ankstesniais laikais žmonės dėdavo nemažas pastangas tam, kad per Tu bi Švat galėtų pasakyti palaiminimą vaisiams, išaugintiems Izraelio žemėje.

Šis paprotys gyvuoja ir šiandien, ir judėjams, gyvenantiems svetur, jis reiškia solidarumą su Izraeliu.

Dvarim knygoje, 20 dalyje parašyta: „Nes žmogus – kaip lauko medis“.

Rabi Icchak Lurija Aškenazi, iškiliausias Cfato kabalistas, įvedė paprotį per Tu bi Švat valgyti Izraelio žemės vaisius – kaip simbolį, pažymėti medžių šventę (reikia pastebėti, jog Tu bi Švat metu neskaitomas „Tachanunas“).

Pamažu šis paprotys įgavo panašumą į Pesacho sederį ir netgi tam tikras panašumas atsirado sederio Agadoje.

Daug kur yra priimta tą dieną valgyti 50 skirtingų rūšių vaisių. 

Tu bi Švat metu yra šventiškai padengiamas stalas, jis papuošiamas skirtingomis vaisių rūšimis – tomis, kuriomis garsus Izraelis, ir ypač – kuriomis garsus nuo senų laikų.

Reikia pasistengti gauti tais metais dar neragautą vaisių, kad būtų galima jam pasakyti palaiminimą „Šeechejanu“.

Šios dienos atmosfera padeda jaunai kartai sustiprinti meilę savo šaliai ir jos gamtai (Talmudas sako: „Kodėl Izraelis panašus į alyvuogę?

Tam, kad tu suprastum: kaip iš alyvuogės gaunamas aliejus tik spaudimo dėka, taip Izraelis grįžta į gerumo kelią tik dėka kančių“, Mnachot, 53). 

Jei tai ne שמטה metai, kai uždrausti visi žemės darbai, tada Tu bi Švat metu daugelis vyksta į gamtą sodinti medžių: „Visi medžiai sukurti tik tam, kad žmogus mėgautųsi jais“ (Berešit raba, 13).

Nors tam, kuris sodina medį, ne visada lemta mėgautis savo darbo vaisiais. 

Talmudas (traktate Taanit 23) pasakoja: vieną kartą keliu ėjo Choni-Hameahelis ir pamatė žmogų, sodinantį pupmedį.

„Po kiek metų šis medis duos vaisių?“ – paklausė jo Choni.

„Po septyniasdešimties“ – atsakė tas.

„Nejau manai, kad pragyvensi dar septyniasdešimt metų ir paragausi jo vaisių?“ – nusistebėjo Choni.

Į tai žmogus atsakė: „Aš radau pasaulį, apsodintą pupmedžiais; ir kaip mano protėviai pasodino juos dėl manęs, taip aš sodinu juos savo palikuonims“.