kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

שלבי הסולם דברים כי אתם המעט מכל העמים 

Šlavei haSulam „Juk jūs mažiausi iš visų tautų“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį



(Ištraukos)


2.


Ir nors dar žmogus randasi savo savimeilėje,
vis tiek ateina pas jį „švytėjimas“ iš viršaus,
vadinamas אתערותא דלעילא (itoruta deleeila) „sužadinimas iš viršaus“.
Todėl „pakilimo“ metu žmogus turi pats „sužadinti“ savyje „kritimo“ būseną,
kuri buvo pas jį anksčiau.
Ir pagalvoti dėl kokios priežasties tada gavo „kritimą“,
ir ką turi ištaisyti, kad vėl taip neatsitiktų.


Taip pat reikia tikėti, kad žmogus įėjo į „kritimą“ todėl,
kad jį „išmetė“ jį iš viršaus ir jis „nukrito“ taip žemai.
Tada galima „dirbti“ su savimi ir padaryti „ištaisymus“,
kad suprasti „kritimą“ ir vėl nesugrįžti.
Ir svarbiausia suvokti, kad „kritimas“ tai tik ištaisymas.


Baal Sulamas sakė, jei žmogus brangina ir dėkoja už kiekvieną dalyką,
kurį gavo iš viršaus, tai sąlygoja,
kad žmogui būtų duodamas truputis tikro švytėjimo.
Iš tikro „viršuje“ mato, kad žmogus mokės tai išsaugoti.
Apie tai pasakė išminčiai Talmude (Chagiga 4 – 1):
„Mokėmės: kas yra kvailys?
Tas, kas praranda viską, kas jam yra duodama“.


Yra taisyklė – tai kas žmogui nesvarbu,
nėra saugoma akylai, todėl prarandama.
Todėl iš viršaus neduodamas švytėjimas,
jei žmogus nesugeba jo išsaugoti.
Tačiau jei „viršuje“mato,
kad žmogus vertina net ir mažiausią dalyką šventume,
tada jis iš tikro mokės išsaugoti, tai ką jam duos.
Vadinasi, jei žmogus stengiasi šlovinti ir dėkoti Kūrėjui už tai,
kad davė jam protą ir norą priartėti prie šventumo,
tai sąlygoja, kad iš viršaus duotų jam ir tikrą „švytėjimą“.