• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שלבי הסולם מדרש רבה רות 

Šlavei haSulam „Kūrėjo valdymas slaptas ir atviras“

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

2.

Rambanas apie Kūrėjo vienybę sako:
Jis –Vienas (אחד),
Vieningas (יחיד),
ir Ypatingas (מיוחד).

Kai Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
tada Jis yra vadinamas „Ypatingas“ (מיוחד).

Kai Jis pasidalina veikti daugeliu jėgų vieningam tikslui,
kiekvienoje dalyje Kūrėjas yra vadinamas „Vieningas“ (יחיד).

Kai Jis yra suprantamas, kaip visa vieninga realybė,
tada Kūrėjas yra vadinamas „Vienas“ (אחד ).

Tai reiškia, kad Kūrėjas apsijungia veikti viena jėga,
kad padarytų gerumą, ir Jo veiksmuose nėra kito tikslo.
Todėl, kai Kūrėjas veikia skirtingais veiksmais,
ir atrodo sąlygojantis gėrį ir blogį,
tada Jis vadinasi Vieningas (יחיד),
nes visuose veiksmuose siekia vieno tikslo – padaryti gėrį.
Iš tikro Jo visi veiksmai vieningi ir Jis skirtingais veiksmais nekeičia savo tikslo.
Tai reiškia, kad Kūrėjas yra absoliučioje vienovėje,
todėl Jis yra vadinamas Vienas (אחד),
nes rodo apie Jo esmę.

Matome, kad visas Kūrėjo valdymas yra tik „ištaisymas“.
Ir net, kai sunku tuo patikėt, mes tai turime priimti aspektu:
„tikėjimas išminčiais“ (אמונת חכמים).
Ir kai mūsų sąmonė negali suprasti Kūrėjo valdymo kelių,
mes turime tai priimti aspektu: „tikėjimas virš logikos“
(אמונה למעלה מהדעת).

Taip mes galime nusipelnyti gerumo ir malonumo,
t.y. remdamiesi ne savo protu, o „išminčių patarimais“.
Tik šiuo keliu (virš egoistinės logikos) mes galime nusipelnyti aiškaus suvokimo,
kad Kūrėjas valdo pasaulį savybe:
„Geras ir darantis gerumą“.
Iš tikro tada tikėjimas tampa, aiškiu suvokimu.