kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואחר, שהתנאים האלו הביאו את החברה לקטטות גדולות, שסכנו את כללות החברה - צמחו ונתגלו עושי השלום. בעה''ס, השלום בעולם Ir kai visa tai atvedė visuomenę prie didelio susipriešinimo, sukėlusio pavojų bendram visuomenės egzistavimui, atsirado „taikdariai“. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

הקדמה לתלמוד עשר הספירות  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


                                                    

                                                         30.


Dabar tampa aiškus atsakymas į ketvirtą ir penktą klausimą,
kuriuos paklausėmė šio įvado pradžioje.

Iš tikro sąlyga, kad „Toros paslatys“ perduodamos, tik tiems,
kurių „širdys dega“, yra išlaikyta visose šventose kabalos knygose.
Tai reiškia, kad aspektas, vadinamas „trys pirmos sfirot“, arba „galva“,
t.y. „Toros paslaptys“ yra perduodamos tik ypatingai kukliems žmonėms,
ir tik su labai griežtomis sąlygomis.


Todėl visuose išleistose kabalos knygose nerasi netgi užuominos apie šias paslaptis,
nes tuos dalykus paslėpė „Atik Jomin“, kaip rašoma Gmaroje.
Ir argi galima abejoti visų šventųjų teisuolių padorumu,
juk tai tautos didieji, „geriausi iš geriausių“, tie,
kurie parašė: „Kūrimo knygą“, „Knygą Zohar“, „Rabi Išmaelio baraitą“.
Tokie teisuoliai, kaip ravas Hai gaonas, ravas Chamai gaonas, ravas Elazaras iš Germaizos, kiti pirmieji iki Rambano.
Išminčiai Baal Turim, Baal Šulchan Aruch, Vilniaus gaonas, gaonas iš Liadų ir kiti teisuoliai, palaimimta visų atmintis.
Iš šių teisuolių „lūpų“ išėjo visa atvira Tora ir jų žodžiais mes gyvename.


Iš tikro šie teisuoliai rado malonę Kūrėjo akyse,
todėl jie parašė ir išleido kabalos išminties knygas.
Juk aišku, kad nėra didesnio atvėrimo už knygos išleidimą,
ir autorius nežino kas bus jo skaitytojai.
Todėl gali būti, kad knyga pateks į „visiškų nusidėjėlių“ rankas (neduok dieve).
Ir nėra didesnės nepagarbos „Toros paslaptims“ už šią,
t.y. knygos išleidimą ir atskleidimą.
Argi galima suabejoti šių šventų ir tyrų teisuolių elgesiu?
Juk jie galėjo nusižengti net per „Jud“ raidės smaigalį tam,
kas yra perspėjama mišnoje ir baraitoje?


Tai reiškia, kad yra griežtai draužiama atverti „Toros paslaptis“.
Iš tikro visos šios parašytos ir išleistos knygos liečia tik „Toros skonius“,
kuriuos „Atik Jomin“ uždengė pradžioje,
o paskui atvėrė paslaptimi „gomurys valgydamas jaus skonį“.
Todėl šioms paslaptims, kurias atvėrė teisuoliai ne tik,
kad nėra draudimo jas atskleisti,
bet atvirkščiai, „atverti“ jas yra didelė priedermė.
Ir tas, kas žino jas ir moka deramai atskleisti bei atskleidžia,
to laukia didelis užmokestis, kaip parašyta Talmude (Psachim 119).
Todėl nuo šių šviesų atvėrimo daugumai, ir būtent daugumai,
priklauso Teisingumo Išgelbėtojo (Mašiacho) atėjimas.
Tegul tai atsitinka kuo greičiau, mūsų dienomis.
Amen.