• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שלבי הסולם מועדים פרשת זכור  

Šlavei haSulam „Atsimink“

ravas Baruchas Ašlagas

(Ištraukos)

1.

Dvasinio darbo tikslas – ateiti prie sąlygojimo (malonios dvasios) Kūrėjui,
todėl žmogus turi prašyti Kūrėjo šios savybės.
Pirmiausiai, kai žmogus ateina „išsityrinti“,
iš viršaus duoda jam savyje esančio blogio pažinimą.
Ir kadangi žmogus visada yra „arčiau“ savęs,
todėl jis visada priima „kyšį“ iš kūno (egoizmo).

Tada žmogus sako sau:
„Aš esu teisuolis, tačiau ne pilnas“,
nes kūnas gauna didesnį malonumą iš to,
jei pateisina save, todėl galvoja apie save, kad jis „teisuolis“.
Bet kadangi žmogus turi ir „kritimų“, tada išeitų,
kad jis „teisuolis, tačiau ne visiškas“,
nes kritimuose randasi aspekte „nusidėjėlis“.
Todėl žmogus kritimų metu nesako, kad jis nusidėjėlis, nes gauna „kyšį“ iš kūno,
ir renkasi geriau būti „teisuoliu“, tik „ne visišku“.

Apie tai parašyta:
„Kyšis apakina išminčių akis, ir iškreivina teisuolių kalbas“ ( Dvarim 16 – 19).
Galima šį pavyzdį pamatyti iš kasdieninių dalykų.
Iš tikro daug žmonių perka loterijos bilietus, kad išbandyti savo sėkmę,
ir kiekvienas širdyje tikisi, kad toks „teisuolis“ kaip jis tikrai vertas sėkmės.
Ir nors loterijoje gali būti keli milijonai dalyvių,
žmogus širdyje galvoja, kad tik jis „nusipelnė“ išlošimo labiausiai.

Iš kitos pusės matome, kad visi, taip pat ir „loterijos“ dalyviai, važiuoja mašina.
Ir nors atsitinka, kad vienas iš kelių milijonų patenka į sunkią avariją (chas ve šalom – neduok dieve), žmogus tikrai galvoja, kad jis nepateks į avariją.
Išeitų kad, žmogus galvoja, kad išlošti jis „vertas labiausiai“ iš kelių milijonų,
o patekti į avariją jis „labiausiai nevertas“ iš milijonų.
Tai yra todėl, kad „Kyšis apakina išminčių akis, ir iškreivina teisuolių kalbas“.
Todėl, kai žmogus mato, kad yra pas jį pakilimų ir kritimų,
jis sako: „Aš esu teisuolis, nors ir ne visiškas“...

Ir kai žmogus pradeda teisingai vertinti savo dvasinį darbą,
jis ateina prie „blogio savyje pažinimo“.
Tada žmogus mato, kokią žalą jam atneša blogis ir nori išsivaduoti iš to.
Šis jausmas ateina pas žmogų, dėka užsiėmimų Tora ir priedermėmis.
Iš tikro švytėjimas, esantis Toroje, duoda jam pajautimą,
kad būsena, kurioje jis randasi, yra labai bloga,
t.y. melaginga, ir nepakeliama net pačiam žmogui.
Tada žmogus jaučiasi nutolęs nuo šventumo,
ir būtent Toros ir priedermių dėka, jis atveria šį blogį savyje.