kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אתה יוצר אור ובורא חשך עושה שלום ובורא את הכל ואלו כרית לי אוזן לשמוע אתה באהבת נפש לנצחיות ולא הראיתני איך עיניך צופיות מסוף העולם עד סופו דייני. בעל הסולם דייני. Tu (Kūrėjau) sukuri šviesą ir sutveri tamsą, darai taiką ir sutveri viską, ir jeigu Tu būtum man tik davęs išgirsti Tave su amžina sielos meile, bet nebūtum atvėręs man akių ir parodęs, kaip Tavo akys apžvelgia visą pasaulį nuo vieno galo iki kito – man užtektų ir tiek. (Baal Sulamas „Man užtektų ir tiek“).

שלבי הסולם תלמוד בבלי, ברכות, שער הדמעות 

Šlavei haSulam „Ašarų vartai“

ravas Baruchas Ašlagas

 
 
 

Uždaryti užduotį

 



(Ištraukos)

 

Parašyta: „Nuo tos dienos, kai buvo sugriauta Šventykla yra uždaryti maldos vartai...

Ir nors maldos vartai ir yra uždaryti, „Ašarų vartai“ neuždaryti“ (Talmudas, Brachot 32 – 2).

Išminčiai klausia, jei „Ašarų vartai“ neuždaryti, kam tada iš vis reikalingi vartai?

 

Baal Sulamas paaiškino, kada „Ašarų vartai“ nėra uždaryti.

IŠ tikro, kai žmogus jau beldėsi į visus „vartus“ ir pamatė, kad jam visi

„vartai“ yra uždaryti, tokioje būsenoje iš žmogaus širdies prasiveržia

tikras verksmas ir tikros ašaros.

Žmogus mato, kad jam visai nėra jokios vilties ateiti į susiliejimą su Kūrėju,

tada tokios ašaros atidaro „Ašarų vartus“.

 

Tačiau „netikros“ ašaros, t.y. kol žmogus nepamato,

kad jam visi „vartai“ yra uždaryti, negali atidaryti „Ašarų vartų“.

Tai reiškia, kad tokioms – „netikroms“ ašaroms yra uždaryti „Ašarų vartai“.

Taip pat, jei žmogus prašomas dalykas nėra jam „gyvybės ir mirties klausimas“,

t.y. jei žmogus galvoja, kad jis ir pats gali prisiartinti prie šventumo,

tada malda nėra pilna.

Todėl Kūrėjas negali padėti žmogui ir priartinti jį prie šventumo.

 

Ir dabar galime suprasti Jom Kipurim maldą:

„Atidaryk mums vartus, vartų uždarymo metu“ (malda Neila).

Iš tikro, kodėl būtent „vartų uždarymo metu“ mes turime prašyti,

kad mums būtų atidaryti „vartai“.

Juk jau meldėmės visą dieną?

(Per Jom Kipurim privalo žmogus melstis penkias maldas).

Kodėl dar neužtenka, kad būtų priimtas mūsų prašymas?

Kodėl mes prašome, kad būtų atidaryti „maldos vartai“,

būtent „vartų uždarymo metu“?

Ir dar, ar tik dabar yra laikas tikrai maldai?

Kodėl tik dabar gali būti išklausyta malda?

 

Dalykas tas, kad kai žmogus ateina pas Kūrėją su malda,

jis iš tikro nežino ko jam trūksta.

Dažniausiai žmogus, jausdamas trūkumą ar skausmą,

negali įvardinti savo tikros bėdos.

Žmogus meldžiasi ir prašo neesminių dalykų,

kurie jam tik dabar atrodo svarbūs.

Tačiau iš tikro tai, kaip „mažo vaiko ašaros“ ar reikalavimai.

 

Todėl pirma malda, tai prašymas Kūrėjo,

kad Jis atvertų žmogui, ko jam trūksta iš tikro.

Tada prasideda antroji maldos dalis,

t.y. ten jau žmogaus ašaros tikros, ten jau yra tikras trūkumas.

Tada mes meldžiamės:

„Atidaryk mums vartus, vartų uždarymo metu“.

Iš tikro  „vartų uždarymo metu“ mes tikime,

kad jau sužinojome iš viršaus, dėl ko turime melstis.

Todėl mes sakome „neuždaryk vartų“,

t.y. dabar Jom Kipurim dienos pabaigoje mes jau žinome,

ko reikia prašyti Kūrėjo.

 

Dabar žmogus mato, kad „visi vartai uždaryti“ ir jis pradeda belstis,

nes tai jau paskutinis šansas.

Ir „vartų uždarymo metu“, kai jau žmogus sužinojo savo tikrą nuodėmę,

tada atsiranda tikros „ašaros“, tikras „širdies skausmas“.

Būtent tada: „Kūrėjas, su gailesčiu atidaro vartus, beldžiantiems iš atgailos“.