Rabi
Jehošua Horovic pasakojo, kaip jis pateko pas Baal aSulamą:
Tuo laikotarpiu Izraelio rabinas buvo rabi Mordechai iš Rachamstrivkos,
ravo Nachum iš Černobylio anūkas.
Rabi Mordechajus, keliaudamas prie Raudų sienos, buvo užpultas ir
mirtinai sužeistas arabų.
Kai jis dar gulėjo mirties patale, pas jį užėjo rabi Jehošua, kuris ieškojo
mokytojo ir pasakė:
„Surask man mokytoją“.
Rabi Mordechajus labai susijaudino, nes suprato užuominą, pažvelgė į jį
skvarbiu žvilgsniu ir tarė:
„Pas mane jau pavėlavai, bet netrukus tu turėsi mokytoją“.
Ir
iš tiesų, po kurio laiko rabi Jehošua sutiko mokytoją Baal
aSulamą.
Tai įvyko ješivoje „Chajei olam“, Jeruzalėje, kur
jis pastebėjo šį išskirtinį žmogų.
Jo nepaprastai aukštas
dvasinis lygis buvo pastebimas kiekviename jo veiksme.
Jis su didžiuliu įsigilinimu mokėsi švento Ari raštus ir Zoharą, visas
susikoncentravęs į dalykų vidų.
Pasimokydavo keletą eilučių iš Ari, o paskui keletą valandų praleisdavo
giliuose apmąstymuose.
Rabi
Jehošua suprato, kad būtent apie šį žmogų kalbėjo rabi
Mordechajus.
Vieną dieną jis sukaupė visą savo drąsą, priėjo prie Baal aSulamo ir
paprašė, kad priimtų jį į mokinius.
Baal aSulamas atsakė, kad jeigu šis surinks grupę rimtų mokinių, tada
galės pradėti mokytis.
Taip ir atsitiko: rabi Jehošua dėka susirinko pirmas Baal aSulamo mokinių
branduolys – tai buvo žinomi
ir svarbūs Jeruzalės žmonės.
Rabi
Jehošua susijungė su savo mokytoju visa savo širdimi.
Kartu su grupe kitų mokinių keldavosi kiekvieną naktį ir eidavo pas savo
mokytoją, į Jeruzalės senamiestį.
Kai Baal aSulamas persikėlė į
Givat Šaulį, jis kasnakt žingsniuodavo ten –
nepraeinamais
keliais, lydimas neapsakomų pavojų, tiek iš arabų pusės,
tiek
dėl klaidžiojančių pavojingų laukinių šunų.
Tačiau tai jam nei kiek nerūpėjo, visą gyvenimą jį domino tik vienas
dalykas –
ryšys su Kūrėju.
Todėl jo niekas nesustabdė nuo susijungimo su savo mokytoju, kurio ryšys
su Kūrėju buvo didžiausias, koks tik gali būti.
Apie
tai, kaip Baal aSulamas vertino rabi Jehošua, galima spręsti iš
Baal
aSulamo laiško, kurį parašė jam iš Londono.
Savo laiške
jis rašė:
„Aš vis tik galvoju, kad esi geriausias iš visų“.
Dar rašė:
„Netruks ateiti laikas, kai galėsime susitikti.
Negaišiu laiko laukdamas, kol ateisi pas mane, o pats iškart būsiu
pas tave.
Nematau materialių dalykų, yra tik didžiulis meilės jausmas ir beribis
šventumas širdies gilumoje.
O ką tau tereikės
padaryti – tai tik priimti mane su meile.
Taip ir bus, ir tada visą kelią iš tavo namų į Givat Šaulį mane lydės meilės,
išaukštinimo ir džiaugsmo jausmai“ .
(Baal aSulamo „Laiškuose“, 99-101 psl. galima paskaityti visą laišką,
kuriame atsiskleidžia rabi Jehošua didumas).