• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לספר הזהר ל  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 30.

Antra dalis.
Nuo „trylikos metų“ ir toliau pradeda žmoguje veikti „taškas širdyje“,
t.y. šventos sielos kita pusė,
kuri žmogaus nore gauti jau nuo gimimo.
Tačiau šis „taškas širdyje“ pradeda veikti žmoguje tik po „trylikos metų“.
Tai reiškia, kad tada žmogus pradeda įeiti į „šventų pasaulių“ sistemą tuo dydžiu,
kiek jis užsiima Tora ir priedermėmis.

Šio periodo pagrindinis tikslas yra pasiekti ir padidinti norą dvasingumui,
nes nuo gimimo pas žmogų yra noras gauti vien tik materialius dalykus.
Ir nežiūrint į tai, kad iki „trylikos metų“ pasiekė milžinišką norą gauti,
tai dar nėra tikrasis noras gauti.
Tai reiškia, kad pagrindinis noras gauti atsiranda tik dvasingume.

Iš tikro iki „trylikos metų“ žmogaus „noras gauti“ troško „praryti“ tik šio materialaus pasaulio garbę ir turtus, kai visiems yra aišku,
kad tai nėra amžinas pasaulis, o tik kaip „praeinantis šešėlis“.
Tačiau, kai žmogaus pasiekia dvasinį milžinišką norą gauti sau,
tada jis jau nori „praryti“ savo malonumui taip pat ir amžino dvasinio „pasaulio,
kuris ateis“ visą gerumą ir turtus.
Ir tai jau yra tikras, amžinas įsigijimas.
Todėl pagrindinis milžiniškas noras gauti sau, yra noras gauti dvasingumą.