Yra
pasakojama, jog rabi Jehošua Horovic motina uždraudė jam keltis
naktimis ir iki ryto mokytis pas Baal aSulamą.
Rabi Jehošua atsakė,
kad jam būtinai reikia turėti mokytoją ir kad jis žino tik du
tikrai vertus žmones pasaulyje: vienas yra Izraelyje ir tai Baal
aSulamas, o kitas – rabi iš Belzo,
yra užsienyje.
Ir jei ji neleidžia jam eiti pas Baal aSulamą, tai
jam teks vykti į Lenkiją pas rabi iš Belzo, nežiūrint į tai,
kad nuvykti ten labai sudėtinga.
Tai pasakęs, iš karto ėmė
krautis daiktus...
Mama išsigando ir pasakė, jog iš tikrųjų mato, kad jis tam atsidavęs visa siela, todėl leidžia jam eiti pas Baal aSulamą...
Po
mokytojo Baal aSulamo mirties, rabi Jehošua tapo ravo Barucho
mokiniu.
Ir nors rabi Jehošua buvo vienas iš pirmųjų Baal
aSulamo mokinių ir pats buvo pasiekęs labai aukštas dvasines
pakopas, tačiau jis „nulenkė galvą“ prieš ravą Baruchą
Šalomą ir besąlygiškai prieš jį anuliavosi.
Jis dažnai
atvykdavo į Bnei Braką mokytis kartu su Baal Sulamu.
O ravas
Baruchas savo ruožtu kiekvieną savaitę atvykdavo pas rabi Jehošua
į Jeruzalę, ir jo namuose vesdavo pamokas, taip pat kartu su juo
mokydavosi dar keletą valandų.
Tarp jų užsimezgė labai artima, šventumu paremta draugystė.
Po
rabi Jehošua mirties, ravas Icchakas Agasi apie jį pasakė:
„Rabi
Jehošua pasiekė visą savo sielos pakopos dydį“.
Tai yra, ištaisė viską, ką turėjo ištaisyti šiame pasaulyje ir iškeliavo į amžiną pasaulį tyras ir laisvas nuo bet kokių egoistinės meilės apraiškų.
Rabi Jehošua paliko šį pasaulį 1972 metų 12 sivano mėnesio dieną.