Iš tikro, remiantis istoriniu patyrimu, parodėme,
kad nėra žmonijai kitų „vaistų“ pasaulyje,
tik priimti Apvaizdos įsakymą – priedermę,
ir tai – „meilė ir sąlygojimas artimui“.
Tačiau „sąlygoti artimui“ reikia tik tam,
kad „padaryti malonią dvasią Kūrėjui“.
Ir čia turime sujungti dvi nuostatas.
Pirma nuostata: „Mylėk savo artimą, kaip save patį“.
Tai reiškia, kad „sąlygojimo artimui“ dydis dėl visuomenės laimės turi būti ne mažesnis,
nei žmogus rūpinasi savo poreikiais.
Ir ne tik, tačiau „artimo“ poreikius reikia iškelti į aukštesnę vietą, nei savo,
kaip yra paaiškinta „Toros dovanojime“ 4 sk.
Ir antra nuostata – „Mylėk savo Kūrėją visa širdimi,
visa siela ir visomis jėgomis“.
Tai yra būtinas tikslas, į kurį turime visi ateiti, sąlygojimo artimui būdu.
Todėl daryti gerą artimui reikia tik,
kad „nusipelnytume malonę Kūrėjo akyse“,
nes „taip mes vykdome Kūrėjo norą“.
Ir jei klausysime šių nuostatų, tada valgysime „žemės gerbūvį“,
nes vargas, skurdas ir išnaudojimas išnyks nuo žemės paviršiaus,
ir kiekvieno žmogaus laimė kils vis aukščiau ir aukščiau.
Tačiau kol nepanorėsime ateiti į „sąjungą (brit)“ su Palaimintu Kūrėju visoje apimtyje,
tada „Gamta“ ir Jos dėsniai nepaliaujamai „keršys“ mums.
Ir nėra mums šioje vietoje jokio kito išsigelbėjimo,
kaip įrodėme aukščiau, tol kol „Gamta“ būtinai nugalės mus,
ir būsime priversti priimti Jos įsakymus.
Iš tikro pateikėme: „Eksperimentinio pagrindo, mokslinis
tyrinėjimas apie
darbo Kūrėjui būtinumą”, t.y. absoliučią būtinybę priimti Kūrėjo darbą visa širdimi,
visa siela ir visomis jėgomis.